Physical-Chemical Characterization of Soils Treated With Sewage Sludge Compost

Abstract

Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas audrone@ekoi.ltSantrauka. Nuotekų dumblas yra ypač svarbus organinių atliekų srautas, susidarantis vandenvalos įmonėse, todėl labai aktualus tampa jo panaudojimo klausimas. Pats pigiausias ir plačiausiai taikomas nuotekų dumblo utilizavimo būdas -naudojimas tręšti. Daugelis Europos šalių dalį dumblo, skirto žemės ūkiui, kompostuoja. Tik jeigu sunkiųjų metalų kiekiai, esantys komposte, nėra per dideli sanitariniu požiūriu, dumblu ar jo kompostu galima tręšti viršutinius dirvos sluoksnius. Tyrimai atlikti esant skirtingoms komposto normoms Vilniaus nuotekų dumblu tręštuose dirbamų laukų dirvožemiuose, kuriuose auginami žilvičiai (Salix viminalis). Dirvožemiai tirti pirmaisiais ir antraisiais metais po patręšimo nuotekų dumblo kompostu. Gauti duomenys rodo, kad nuotekų dumblo kompostas yra kokybiška organinė trąša, turinti nedideles sunkiųjų metalų koncentracijas. Atskiri sunkieji metalai, sukaupti nuotekų dumblo komposte, į augalą migruoja skirtingai, daugelio jų koncentracija didesnė žilvičiuose nei dirvožemyje (išskyrus Pb ir Cd).Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, žilvičiai, nuotekų dumblo kompostas, sunkieji metalai. ĮvadasKasmet Lietuvoje susikaupia apie 200 tūkst. tonų nuotekų dumblo. Nuotekų dumblas yra ypač svarbus organinių atliekų srautas, susidarantis vandenvalos įmonėse. Tačiau kyla problema, kaip jį panaudoti. Reikia ekologiniu požiūriu patrauklių, darnaus vystymosi principais pagrįstų nuotekų dumblo tvarkymo metodų. Pats pigiausias ir plačiausiai taikomas nuotekų dumblo utilizavimo būdas -jo naudojimas tręšti. Tačiau ir šiuo atveju susiduriama su problemomis, kurios susijusios su dumblo kokybe (sunkieji metalai, patogeniniai mikroorganizmai), jo konsistencija (drėgme), kvapu. Todėl beveik visos Europos šalys (tik skirtingais mastais) dalį dumblo, skirto žemės ūkiui, kompostuoja.Dėl intensyvios pramonės ir koncentruoto antropogeninio poveikio miestų nuotekų dumble gali susikaupti nepageidautini, gyviems organizmams per dideli sunkiųjų metalų kiekiai. Tik, jei šių medžiagų kiekiai nėra per dideli sanitariniu atžvilgiu, dumblu ar jo kompostu galima tręšti viršutinius dirvos sluoksnius. Viena svarbiausių sausumos ekosistemų problemų -intensyviai dirbamų laukų dirvožemio ir jo produktyvumo išsaugojimas.Tarša sunkiaisiais metalais yra svarbi problema, nes pagal suminį Korte indeksą, kuris rodo pavojingumą gyvybei ir sveikatai ir paveldimumui, sunkieji metalai užima vieną iš pirmųjų vietų tarp tokių ekologinių problemų, kaip pesticidai, rūgštūs lietūs, naftos išsiliejimo pasekmės, cheminių trąšų poveikis (Stravinskienė 2005).Sunkieji metalai yra ilgalaikiai teršalai, besikaupiantys dirvožemyje ir augaluose, tačiau gamtiniu būdu negalintys iš jų pasišalinti. Labiausiai pavojingi yra toksiški metalai (švinas, chromas, nikelis, varis, cinkas, manganas ir kt.) bei jų tirpūs junginiai (Navas, Lindhotfer 2005). Vieni sunkieji metalai (pvz., cinkas, manganas, nikelis) yra svarbios augalui maistinės medžiagos, kitos -(pvz.: švinas, kadmis, gyvsidabris) yra labiau kenksmingos ...