Straipsnyje aptariama autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais lietuvių mokslo kalbos tekstyne CorALit. Pasitelkus kiekybinę ir kokybinę analizę, tiriami asmeninių įvardžių aš ir mes bei jų dažniausių gramatinių formų vartosenos ypatumai biomedicinos, humanitarinių, socialinių, fizinių ir technologinių mokslų srityse. Tyrimas parodė, kad tiek vienaskaitinė, tiek daugiskaitinė autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais tiksliųjų mokslų tekstuose yra retesnė nei humanitariniuose. Straipsnyje taip pat apžvelgiami dažniausi ekskliuzyvinio ir inkliuzyvinio mes tipai, jų kiekybinis pasiskirstymas tarp skirtingų mokslo sričių. Humanitarai ir socialinių mokslų atstovai pirmenybę teikia inkliuzyviniam mes, o biomedicinos, fizikos ir technologinių mokslų srityse dominuoja ekskliuzyvinio mes vartosena. Neretai tikslią mes reikšmę yra sunku nustatyti, o dviprasmiška mes interpretacija moksliniame tekste gali turėti persvazinį efektą. Tyrimu atkreipiamas dėmesys ir į palyginti retą akademiniuose tekstuose įvardžio jūs vartoseną, nurodančią autoriaus ir skaitytojo santykį. Tiesioginis ryšys su skaitytoju atsiranda akademiniuose žanruose, kur teksto autorius pasirenka dialoginę (plačiąja prasme) rašymo formą ir kalba su skaitytoju. Paprastai autoriaus vaidmuo yra dominuojantis – kreipdamasis į skaitytoją, jis globoja jį, moko, pataria, kartais imperatyviai nurodo, ką būtina padaryti. Dažniausiai adresatas jūs nėra konkretus ir vartojamas neapibrėžta reikšme.