ĮvadasPasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, iki 20 proc. vaikų bei paauglių susiduria su psichikos sveikatos problemomis, taigi ankstyvųjų šių problemų rizikos veiksnių identifikavimas ir intervencijos, nukreiptos į kūdikių ir mažų vaikų psichikos sveikatos gerinimą, yra vienos iš aktualiausių šio meto sveikatos apsaugos sričių (WHO, 2001). Pastaraisiais dešimtmečiais tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria ankstyvųjų žmogaus raidos etapų -nėštumo bei laikotarpio po gimdymo -ypatumams, galbūt veikiantiems ankstyvąją vaikų psichosocialinę raidą ir jų psichikos sveikatos problemų atsiradimą. O štai su gimdymu susijusių veiksnių, tokių kaip subjektyvus gimdymo suvokimas, emocinė parama gimdymo metu, vaidmuo ankstyvajai vaiko raidai kol kas nėra plačiai tyrinėtas. Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai, fiziniai, neurocheminiai pokyčiai. Visgi svarbu nepamiršti, kad nėštumas yra ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas. Nėštumo metu keičiasi moters vaidmuo, ji kuria santykius su jos įsčiose augančiu kūdikiu, formuojasi motinos tapatumas (Mercer, 2004). Nėštumo patyrimas, besimezgantis motinos ir vaisiaus ryšys yra svarbūs moters psichologinei būsenai nėštumo metu ir vidiniams motinystėms procesams, taip pat padeda pagrindus vėlesniems motinos ir vaiko santykiams (Tsujino, Higa, & Inuihara, 2002). Moters savijautai bei motinos tapatumo formavimuisi ne mažiau svarbūs ir su gimdymu bei laikotarpiu po gimdymo susiję veiksniai, kaip antai gimdymo patirties suvokimas, galimybė būti su kūdikiu pirmomis valandomis po gimdymo, socialinis palaikymas (Mercer, 2004).Nėštumo laikotarpio psichologiniai veiksniai gali tiesiogiai veikti mažų vaikų raidą. Pavyzdžiui, tyrimai atskleidžia, kad moters patiriamas stresas nėštumo metu sutrikdo jos hormoninę pusiausvyrą, o tai savo ruožtu veikia vaisiaus smegenų raidą ir gimusio kūdikio ankstyvąją raidą -dėmesio, mokymosi gebėjimus, su temperamentu susijusio elgesio apraiškas (Hart, 2008).