Preconditions for Emergence of Lithuanian Clusters: from Informal Cooperation to Its Legitimation

Abstract

Klasterių Lietuvoje radimosi prielaidos: nuo neformalaus bendradarbiavimo iki jo įteisinimoŠiame straipsnyje atskleidžiamos klasterių kaip saviorganizacija grindžiamų industrinių sistemų radimosi prielaidos kontekste, kuriame nepakankamai susiformavusios bendradarbiavimo tradicijos. Šios prielaidos atspindi kompleksiškumo teorijoje išskirtus saviorganizuojančių kompleksinių adaptyvių sistemų radimosi principus, grindžiamus nepusiausvyros būsenos inicijavimu ir tikslingu jos nukreipimu į naujos tvarkos kūrimą. Straipsnyje akcentuojamos pagrindinės išorinės ir vidinės įtampos, darančios įtaką neformaliam ar įteisintam įmonių susitelkimui, skirtingų pokyčių agentų vaidmenys, įveiklinant saviorganizacinius procesus. Raktiniai žodžiai: klasteriai, kompleksinės adaptyvios sistemos, industrinės sistemos, saviorganizacija, klasterių radimasis. This paper reveals preconditions for the emergence of clusters as self-organisation based industrial systems in a context, in which cooperation traditions are insufficiently developed. These preconditions reflect the principles of the emergence of self-organising complex adaptive systems that are analysed in the complexity theory. Those principles are based on the initiation of non-equilibrium and its purposeful direction into the creation of a new order. This paper highlights the main external and internal tensions that influence informal or formal clustering of enterprises, while various change agents perform different roles making self-organising processes to occur.

Self-Organisation Perspective to Responsible Innovation in Industry

“…Self-organisation is an emergent process consisting of multiple agents and their non-linear interactions (Grumadaitė, Jucevičius, 2017). Self-organisation captures the interconnectedness of different stakeholders that cause complex evolution of new routines, processes and emergence of standards (Buenstorf, 2000).…”