Preoperative Fibrinogen Levels as a Predictor of Postoperative Bleeding after Open Heart Surgery

Uçar, Halil İbrahim; Öç, Mehmet; Tok, Mustafa; Dogan, Omer Faruk; Öç, Bahar; Aydın, Ahmet; Farsak, Bora; Güvener, Murat; Yorgancioglu, Ali Gem; Doğan, Rıza; Demircin, Metin; Paşaoğlu, İlhan

doi:10.1532/hsf98.20071065

Cited by 69 publications

(64 citation statements)

References 25 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…This was based upon a small set of data in which four out of four patients showed signs of microvascular bleeding at fibrinogen levels of 0.58 g.dl À1 [28]. Recently, studies in gynaecology, neurosurgery and cardiac surgery have shown an increased risk of bleeding in patients with fibrinogen levels between 1.5 and 2 g.dl À1 [29][30][31][32]. Laboratory measurement of fibrinogen, classically by Clauss, is time consuming and prone to errors at the extremes of values [33].…”

Section: Fibrinogenmentioning

confidence: 99%

Practical management of major blood loss

Gill

2014

Anaesthesia

View full text Add to dashboard Cite

SummaryThe pathophysiology of bleeding, regardless of cause, is complex and ill understood. For traumatic or sudden unexpected haemorrhage, the use of transfusion packs with red cells, fresh frozen plasma, cryoprecipitate and platelets being given in ratios of between 1:1 and 1:3 seems reasonable. This removes the requirement for ‘wait and see tests’ and should be part of an overall resuscitation and stabilisation plan that may improve outcome following sudden haemorrhage. The replacement of fresh frozen plasma and cryoprecipitate with low‐volume, targeted concentrates is attractive. There is increasing evidence for the efficacy and safety of fibrinogen concentrates as a single agent. The combination of fibrinogen and prothrombin complex concentrates could be powerful and has the possibility to the management of bleeding and improve outcome in patients but, as yet, remains unproven.

show abstract

Section: Fibrinogenmentioning

confidence: 99%

Practical management of major blood loss

Gill

2014

Anaesthesia

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Kraujavimas širdies chirurgijoje išlieka dideliu iššūkiu ir dažnai būna vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių baigtis. [5] Pooperacinis kraujavimas po širdies operacijų, literatūros duomenimis, yra susijęs su blogesnėmis pooperacinėmis baigtimis [6,7]. Nustatyta daug rizikos veiksnių, sąlygojančių perioperacinį kraujo netekimą: amžius, mažas kūno paviršiaus plotas, kombinuotos operacijos (AVJSO ir vožtuvų chirurgija), šuntų skaičius (≥ 5), priešoperacinis antiagregantų vartojimas, pailgėjusi DKA trukmė (>150 min.…”

Section: Aptarimasunclassified

Perioperacinių veiksnių įtaka sekrecijai per drenus po aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacijų

Kapturauskas

Širvinskas

2013

Sveikatos Mokslai

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: širdies chirurgija, DKA (dirbtinė kraujo apytaka), kraujavimas, hemostazė. SantraukaKraujavimas širdies chirurgijoje išlieka visame pasaulyje aktuali problema. Pacientai, kuriems atliekamos šir-dies operacijos dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, turi didelę nukraujavimo riziką. Kraujo kiekis, netenkamas tokių operacijų metu, yra tiesiogiai susijęs su kraujo komponentų poreikiu, ilgesne hospitalizacijos trukme, blogesnėmis baigtimis. Darbo tikslas -nustatyti veiksnius, kurie lemia didesnę sekreciją per drenus perioperaciniu laikotarpiu (pirmą pooperacinę parą po aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacijų), kraujo komponentų transfuzijų apimtis, komplikacijas bei baigtis. Įvertinti vyresnių nei 65 metai pacientų pooperacinės eigos ypatumus. Darbo metodika -atliktas prospektyvinis tyrimas, ištirtas 51 ligonis, kuriems buvo atliekama aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Rezultatai. Pooperaciniu laikotarpiu mirė du pacientai iš 51 (3,9%). Komplikuota eiga nustatyta 16 pacientų (31,3%). Dažniausiai nustatyta pneumonija (10 atvejų, 19,6%), krūtinkaulio žaizdos infekcija (5 atvejai, 9,8%), mediastinitas (2 atvejai, 3,9%). Resternotomija dėl kraujavimo atlikta vienam pacientui (1,96%). Kraujo komponentų transfuzija atlikta trims pacientams reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje (5,9%) bei aštuo-niems pacientams po iškėlimo iš reanimacijos skyriaus. Dirbtinės plaučių ventiliacijos laikas iki ekstubacijos, gulėjimo reanimacijos skyriuje bei hospitalizacijos trukmė buvo reikšmingai ilgesni pacientams daugiau kaip 65 metų amžiaus, nors didesnio kraujo komponentų poreikio vyresnio amžiaus pacientams tyrimo metu nenustatėme. Pacientai, kurie ikioperaciniu laikotarpiu vartojo klopidogrelį (n=21), pirmą pooperacinę parą turėjo didesnę tikimybę reikšmingam kraujo netekimui (>500ml) ĮvadasKrešėjimas širdies chirurgijoje. Literatūros duomenimis, kraujavimas ir resternotomija yra du nepriklausomi faktoriai, lemiantys neigiamas pooperacines baigtis, o masyvus kraujavimas širdies chirurgijoje yra siejamas su neigiamomis baigtimis bei mirštamumu [1]. Aktuali problema širdies chirurgijoje -agresyvus pooperacinio kraujavimo gydymas pirmomis pooperacinėmis valandomis, kuris, tikėtina, yra susijęs su hiperkoaguliacinės būklės sužadinimu bei gali sąlygoti ankstyvą nuosrūvių užsitrombavimą, kitas išemines komplikacijas, tokias kaip išeminis galvos smegenų insultas, galūnių arterijų trombozės, plaučių arterijos tromboembolija. Todėl labai svarbu laiku pritaikyti adekvačias priemones kraujavimui stabdyti ir gydymui, siekiant

show abstract

“…When investigating congenital fibrinogen defects, more complex and time-consuming tests are employed. There is evidence that the low preoperative fibrinogen concentrations correlate with higher peri-operative blood loss in coronary artery bypass surgery (32,33). Pre-operative prophylactic fibrinogen infusion may be beneficial, although larger trials are required to determine safety and efficacy of this practice (34).…”

Section: Fibrinogenmentioning

confidence: 99%