Pastaraisiais dešimtmečiais slaugytojų profesinio gyvenimo kokybės (PGK) užtikrinimas tapo aktualia problema daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje tai dar naujas ir mažai nagrinėtas reiškinys. Nors slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros specialistų grupę, jų trūkumas vis dar labai didelis. Manoma, kad prasta PGK yra viena iš esminių priežasčių, dėl kurios slaugytojai keičia darbą ir profesiją. Mokslininkai teigia, kad prasta slaugytojų PGK susijusi su prastesne slaugytojų sveikata (savijauta), daro neigiamą poveikį teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą, kurioje nagrinėjama slaugytojų profesinio gyvenimo kokybė ir su ja susiję veiksniai.
Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga. Paieška buvo atlikta PubMed, Google Scholar duomenų bazėse, naudojant raktažodžius ir jų derinius: slaugytojų profesinio gyvenimo kokybė (angl. Quality of nursing work life), profesinio gyvenimo kokybė ir slaugytojai (angl. Quality of work life AND nurse). Iš viso atrinkta ir išanalizuota 13 publikacijų nagrinėjama tema.
Rezultatai parodė, kad slaugytojų PGK yra daugiamatis reiškinys ir svarbus rodiklis, atspindintis ne tik asmeninius darbuotojo interesus, bet ir nurodantis stipriąsias ir silpnąsias darbo aplinkos puses. Dažniausiai slaugytojų PGK įvertinti naudojamas B. Brooks slaugytojų profesinio gyvenimo kokybės klausimynas. Dauguma nagrinėtų tyrimų rodo, kad slaugytojų PGK yra vidutinio arba žemo lygio, o įtakos jai turi tiek darbo aplinkos, tiek sociodemografiniai veiksniai. PGK sietina su darbuotojo sveikata ir savijauta. Slaugytojų sveikatos būklė yra prastesnė, palyginti su bendra dirbančių žmonių populiacija, o prastas sveikatos vertinimas yra susijęs su slaugytojų darbu ir darbo aplinka. Prasta PGK – reikšmingas veiksnys, darantis įtaką slaugytojų ketinimui keisti darbą. Svarbu gerinti ir palaikyti aukštą slaugytojų PGK, siekiant pritraukti ne tik naujus slaugytojus, bet ir išlaikyti esamus, patyrusius sveikatos priežiūros specialistus.