SantraukaParvovirusas B19 yra vienas mažiausių žinomų DNR genomą turinčių virusų, kurie gali infekuoti žinduolių ląsteles. Šis virusas paplitęs visame pasaulyje. Jis plinta lašeliniu būdu bei per donorų kraują. Parvoviruso B19 infekcija dažniausiai persergama vaikystėje ir daugelis suaugusiųjų jau turi IgG antikūnus prieš parvovirusą B19. Parvoviruso B19 infekcija sukelia neženklius pažeidimus, neretai infekcijos metu nėra jokios klinikinės raiškos. Vaikams parvovirusas B19 sukelia infekcinę eritemą, o suaugusiems gali sukelti artralgijas ir artropatijas. Parvovirusas pavojingas asmenims, kuriems yra imuniniai ir hematologiniai sutrikimai, dėl parvoviruso B19 jiems gali atsirasti sunki anemija. Taip pat virusas pavojingas nėščioms moterims, nes sukelia vaisiaus pažeidimus, vaisiaus vandenligę, netgi persileidimus. Parvoviruso B19 infekcija dažniau būna sergant tam tikromis ligomis (reumatoidiniu artritu, raudonąja vilklige, esant lėtinio nuovargio sindromui, kardiopatijai). Kaip virusas veikia šių ligų patogenezėje iki šiol nėra žinoma. Šiame straipsnyje apibendrinami naujausi mokslinės literatūros duomenys apie parvoviruso B19 struktūrą, patogenezę, epidemiologiją, organizmo imuninį atsaką bei infekcijos nustatymo metodus.
ĮvadasParvovirusai -vieni mažiausių DNR genomą turinčių virusų. Virusų šeimos Parvoviridae pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio "parvum", reiškiančio "mažas" [1,2]. Parvovirusai gyvūnų pasaulyje plačiai paplitę, jie infekuoja stuburinius, vabzdžius ir vėžiagyvius. Mokslo bendruomenė daugiausia dėmesio skiria patologiniams žinduolių parvovirusams: šunis, kates, kiaules ir ypač žmones infekuojantiems parvovirusams. Žinomi 4 žmones infekuojan-