Risk factors and treatment approaches to seasonal affective disorder: a review

Abstract

Sezoninė depresija – depresijos tipas, kuriam būdingas sezoninis simptomų pasireiškimas žiemą arba vasarą. Jos požymiai papras­tai pasireiškia 1-2 % bendros populiacijos, tačiau daugiau nei 30 laipsnių nuo pusiaujo nutolusiuose regionuose šis rodiklis sie­kia net 10-20 %. Kartais išskiriamas ir subsindrominis sezoninės depresijos tipas, kuris pasižymi to paties pobūdžio, tik lengves­niais sezoninio afektinio sutrikimo simptomais. Sezoninės dep­resijos atsiradimui įtakos turi ne tik aplinkos rizikos faktoriai, pa­vyzdžiui, dienos trukmė ar laikas, praleistas saulės šviesoje, bet ir genetiniai veiksniai bei neurocheminiai pokyčiai smegenyse – šiam sutrikimui būdinga heterogeniška rizikos veiksnių visuma. Cirkadinių ritmų sutrikimai ir neurotransmiterių, pavyzdžiui, se­rotonino, dopamino ar noradrenalino, disreguliacija yra vieni iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Simptomų remisijai įtakos turi ryškios šviesos tera­pija, taikoma reguliuojant pacientų cirkadinius ritmus, ir kognityvinė elgesio terapija, kuri netiesiogiai palengvina depresijos simptomus (pacientai mokomi valdyti stresą ir nerimą). Šiame straipsnyje palyginama sezoninės depresijos gydymo metodų veiksmingumas ir saugumas.