Šarlio Bonė (Charles Bonnet) Sindromas

Abstract

Šarlio Bonė (Charles Bonnet) sindromas (CBS) yra būklė, kurios metu sutrikusio regėjimo žmonės, būdami sveikos psichikos, patiria regos haliucinacijas (RH). Pasitaiko gydytojų, kurie nėra girdėję apie šį sindromą, o juo sergantys pacientai apie patiriamus simptomus nelinkę pranešti sveikatos priežiūros specialistams. Tyrimo tikslas – apžvelgti CBS patogenezę, epidemiologiją, klinikinį pasireiškimą bei diagnostikos ir gydymo galimybes. Mokslinių straipsnių, susijusių su šios literatūros apžvalgos tema, paieška buvo atlikta PubMed (Medline), ScienceDirect, SpringerLink mokslinėse duomenų bazėse. Mechanizmai, lemiantys RH pasireiškimą CBS metu, nėra aiškūs. Remiantis deaferencijos teorija, regėjimo sutrikimo metu aferentiniai impulsai nepasiekia neuronų regimojoje žievėje, todėl padidėja jų jautrumas spontaniniams aktyvumo svyravimams, dėl kurių gali pasireikšti RH. CBS pasireiškia 5,7-18,8 proc. asmenų, turinčių regėjimo sutrikimą. Akių liga, kuria sergant CBS nustatomas dažniausiai, yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Nėra aiškiai nustatytų CBS diagnostinių kriterijų, tačiau jis dažniausiai diagnozuojamas esant regėjimo sutrikimui ir suformuotų RH pasireiškimui, esant visiškam arba daliniam suvokimui, kad matomi vaizdai nėra tikri. Diagnozuojant CBS turėtų būti atmestos kitos priežastys, galinčios sukelti RH. Įrodymais pagrįstų CBS gydymo rekomendacijų nėra, tačiau regėjimo sutrikimą sukėlusios priežasties korekcija ir medikamentinis gydymas gali būti naudingi simptomų mažinimui. Svarbu padėti pacientui suprasti, kad pasireiškianti būklė nėra grėsminga ir tokiu būdu sumažinti patiriamą baimę bei nerimą. Dažniausiai CBS praeina savaime, nesant intervencijų poreikio.