Self-assessment: A learner-centred approach towards transforming traditional practices and building self-directed learners

Abstract

During this learner-centred teaching and learning era, self-assessments may be a viable tool to enable university students to become autonomous and self-directed learners. Sadly, students rarely obtain self-assessment opportunities. This action research investigated student teachers' self-assessment experiences, in order to establish how self-assessments contributed to selfdirected learning. The research question was "What are students' experiences of selfassessments?" Answers about SDL were embedded in students' responses. Qualitative data were collected through interviews and quantitative data were obtained from students' self-assessment and lecturer's scores. Qualitative data analysis was done through coding and emergent themes, whereas quantitative data were analysed statistically and presented in descriptive statistics, bar graphs and scatterplots. Andragogy and constructivism informed this study. Although qualitative results revealed that students had attained some SDL skills, quantitative results showed that the students were still far from attaining these skills, as indicated by low correlations and a wide range between students' and lecture's scores. The researcher recommended that lecturers increase selfassessment opportunities for students; integrate self-assessments across different courses and adopt student-centred assessment approaches.

Studentų įsivertinimo edukacinė vertė

“…Pavyzdžiui, Baartman ir Prins (2018) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentai savireguliaciją (kaip tikslų siekį, grindžiamą asmens mintimis, jausmais, elgsena) suvokia kaip papildomą veiklą, nevertą laiko sąnaudų. Dar daugiau -studentai retai gauna galimybių įsivertinti (Sosibo, 2019). Daugelis dėstytojų nenori skatinti aktyvaus studentų įsitraukimo į vertinimą (Panadero, Jonsson & Strijbos, 2016b).…”

“…Siekiant išugdyti būsimojo profesionalo savarankiškumą, akcentuojamas savivaldus mokymasis (Knowles, 1975;Sharma, Jain, Gupta, Garg, Batta & Dhir, 2016;Nagandla, Sulaiha & Nalliah, 2018;Sosibo, 2019), ypatinga svarba skiriama studentų įsivertinimui, kuris apima ir rezultato, ir mokymosi proceso įsivertinimą (Kearney, 2013;Melrose, 2017;Panadero, Jonsson & Botella, 2017;Peyton, 2017;Yan & Brown, 2017;Mulrooney, 2019;Sosibo, 2019;Schendel, 2020;Yan, 2020).…”

“…Kaip problema taip pat dažnai minimas subjektyvus, dažniausiai "pagerintas" savęs įvertinimas (Bolívar-Cruz, Verano-Tacoronte & González-Betancor, 2014;Andrade, 2019;Støve;. Mokslininkai dažniausiai nurodo nepakankamą kompetenciją įsivertinti (Melrose, 2017;Sosibo, 2019). Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad tikėjimas įsivertinimo naudingumu įsivertinimo objektyvumui neturi įtakos (Schendel, 2020).…”

“…Boud (1989) akcentavo, kad formalaus vertinimo įtaka turi reikšmę studentų įsivertinimo "pagerinimui". Nemažai tyrimų patvirtina Boud išvadas (Melrose, 2017;Sosibo, 2019). Pasitvirtino ir Bound pastaba, kad įsivertinimo rezultatų įskaitymas į įvertinimą gali kelti didelę pagundą juos padidinti (Panadero et al, 2016b).…”

“…Anot Boud (1989), taip pat reikia labiau pabrėžti santykį tarp mokymosi ir įsivertinimo. Pagrindinis įsivertinimo tikslas yra mokymasis, skatinantis augimą ir vystymąsi (Sosibo, 2019); jei nėra galimybės analizuoti ir koreguoti savo veiklos, įsivertinimas yra beveik beprasmis (Andrade, 2019). Taigi įsivertinimui būtini įrodymai, pagrįsti vertybiniu pagrindu (Biesta, 2010).…”