“…Pavyzdžiui, gauti duomenys rodo, kad, pirma, agresyvūs vaikai ir paaugliai, palyginti su jų bendraamžiais, socialinės sąveikos situacijose informaciją koduoja ne taip tiksliai, be to, jie atkreipia dėmesį į mažesnį stimulų skaičių (Dodge, Frame, 1982;Dodge, Newman, 1981). Antra, agresyvūs vaikai, paaugliai ir smurtinius nusikaltimus įvykdę suaugę nuteistieji dažniau interpretuoja ambivalentišką, neaiškią informaciją kaip priešišką (Crick, Dodge, 1996;De Castro et al, 2005;Lim et al, 2011;Quiggle et al, 1992), įvairaus amžiaus agresyviems asmenims netgi buvo nustatytas išskir-tinis efektas -provokacinėmis aplinkybėmis jie tendencingai priskiria kitiems žmonėms priešiškus ketinimus (Dodge 1980;Milich, Dodge, 1984;Graham, Hudley, 1994;Hubbard et al, 2001;Lim et al, 2011). Trečia, agresyvūs vaikai ir paaugliai dažniau nei neagresyvūs kelia instrumentinius bei keršto tikslus, kurie yra tiesiogiai susiję su agresyviomis reakcijomis (Crick, Dodge, 1996;Erdley, Asher, 1996), taip pat orientuojasi į trumpalaikius, momentinius tikslus (konkrečioje situacijoje asmuo gali siekti dominuoti, apsaugoti savo statusą grupėje ir pan.)…”