Social Entitlements in Habermas’s Discourse Theory of Law: Welfare State Regulations as Legitimizing Institutions

Abstract

In Habermas's discourse theory of law, the guarantee of citizens' private and public autonomy is a prerequisite of legitimate law. This includes social entitlements. They provide the living conditions necessary for equal opportunities in the use of private and public freedoms. A proceduralist paradigm of the welfare state ensures private and public autonomy in shaping social rights. This makes welfare state regulations a legitimizing institution. This legal theoretical approach is outlined and defended against objections. The focus falls on examining the critique of the justification and quality of social entitlements. Also considered are possible measures to strengthen the basis of legitimation in shaping social rights.

Social Justice in the 21st Century: Is the Welfare State Still a Meaningful Theoretical Construct for Modern Democracy?

“…Habermaso išeities taškas yra teisės, kurias piliečiai turi suteikti vieni kitiems, jei nori pozityviosios teisės priemonėmis legitimiai reguliuoti savo bendrą gyvenimą (Habermas 1996;82). Legitimacija nekyla tiesiog iš faktinio pripažinimo: tam, kad atliktų socialinės integracijos funkciją, teisinė sistema turėtų būti verta pripažinimo (Späth 2022;274). Socialinis teisingumas šiuo atveju susiejamas su legitimumu: demokratinis principas įgyvendinamas tik aktualizavus tam tikras pozityvias teises, turinčias išlyginti galimybes, kitaip tariant, sumažinti skirtį tarp formalios ir materialinės lygybės.…”

“…Analizuota Habermaso procedūrinė paradigma, koreguodama ir sutaikydama liberalią ir respublikinę perspektyvas, legitimaciją matuoja privačios ir viešosios autonomijos mastu. Kaip pažymi Stefanas Späthas, lemiamas vaidmuo šiame kontekste tenka socialinėms teisėms: jos turi subjektyvių teisių, kurias piliečiai abipusiškai suteikia ir garantuoja vieni kitiems statusą, kad galėtų gerbti vieni kitus kaip savanoriškos lygiųjų bendruomenės narius (Späth 2022;286). Diskursyvus svarstymo modelis stipriai praplečia įprastinę gerovės modelių analizę: gerovės valstybė yra ne tik socialinių garantijų ir socialinių paslaugų teikėja, bet ir legitimacijos institucija.…”

“…Žinoma, Habermaso teorijoje konkretus socialinių teisių turinys ir apimtis turi būti nustatomi diskursyviu procesu, kuris kartu teisės adresatus paverčia teisės autoriais ir vengia dažno gerovės valstybės biurokratijai paternalizmo. Tokiu būdu socialinių teisių formavimas pagal gerovės valstybės procedūrinę paradigmą užtikrina, kad į socialinių teisių diskursą būtų galima įtraukti gyvenamo pasaulio perspektyvą ir socialiai remtinų asmenų interesus (Späth 2022;288).…”