Spiralinių ir meandrinių lėtinimo sistemų dažninių savybių tyrimas

Abstract

Reziumė Disertacijoje sprendžiama spiralinių ir meandrinių lėtinimo sistemų su periodiniais netolygumais modeliavimo metodų tobulinimo ir jų tobulesnių konstrukcijų paieškos problema. Pagrindiniai tyrimo objektai-nevienalytės periodinės lėtinimo sistemos ir jų modeliai bei analizės metodai. Darbo tikslas yra tobulinti sudėtingas turinčias periodinių netolygumų spiralines ir meandrines lėtinimo sistemas ir ištirti jų analizės metodus, siekiant atskleisti nevienalyčių lėtinimo sistemų savybes ir jų automatizuoto projektavimo galimybes. Darbe sprendžiami uždaviniai: periodinių netolygumų įtakos nevienalyčių lėtinimo sistemų savybėms tyrimas; spiralinių, meandrinių ir hibridinių lėtinimo sistemų, turinčių periodinių netolygumų, savybių tyrimas; lėtinimo sistemų automatizuotos analizės ir projektavimo algoritmų kūrimas, taikant dirbtinių neuronų tinklus. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai ir 2 priedai. Įvadiniame skyriuje formuluojama tiriamoji problema, aptariamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomi pranešimai konferencijose disertacijos tema bei pateikiama disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje pateikiama literatūros analizė, aptariamos lėtinimo sistemų taikymo sritys. Analizuojama lėtinimo sistemų periodinių netolygumų problema. Aptariamas autoriaus indėlis į nagrinėjamos problemos sprendimą. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje parinktos ilgosios linijos įėjimo varžos bei perdavimo koeficiento dažninių charakteristikų skaičiavimo metodikos, aptartos sudarytos programos ir pateikti tyrimo rezultatai, atskleidžiantys nevienalytiškumo įtaką lėtinimo sistemų savybėms. Trečiajame skyriuje tiriamos turinčios periodinių netolygumų spiralinės, meandrinės ir hibridinės lėtinimo sistemos. Parenkamos sistemos įėjimo varžos, lėtinimo koeficiento ir užtvarinės juostos pločio skaičiavimo metodikos bei pateikiami jų tyrimo rezultatai. Ketvirtajame skyriuje parodomos galimybės automatizuotam lėtinimo sistemų projektavimui taikyti dirbtinių neuronų tinklus bei pateikiami lėtinimo sistemų tyrimo, taikant dirbtinių neuronų tinklus, rezultatai. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai, iš kurių šeši recenzuojamuose mokslo žurnaluose. Keturi iš jų mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Thomson Reuters Web of Science duomenų bazę. Disertacijos tema perskaityta vienuolika pranešimų mokslinėse konferencijose.

Plačiajuosčių planariųjų lėtinimo sistemų modeliai ir jų tyrimas

“…Prie elektrodinaminių LS tyrimo ir jų taikymo mikrobangų įtaisuose problemos sprendimo daug prisidėjo profesoriai S. Štaras, R. Martavičius, R. Kirvaitis, J. Skudutis, V. Urbanavičius, docentai A. Gurskas, A. Jurjevas, V. Daškevičius. Pastaraisiais metais šia tematika buvo apgintos tris daktaro disertacijos (Pomarnacki 2011, Katkevičius 2013, Krukonis 2013. Lėtinimo sistemų teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, jų gamybos ir taikymo problemos apibendrintos monografijoje (Štaras et al 2012).…”