Sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresija

Abstract

Straipsnyje aptariama paauglių agresyvumo mokykloje bei už jos ribų problema, analizuojama sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresija. Tyrimo tikslas-ištirti sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresiją. Uždaviniai: 1. Nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresiją. 2. Palyginti ir išanalizuoti sportuojančių bei nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresiją. Hipotezė: tarp sportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresija pasireiškia dažniau nei tarp nesportuojančių mokinių. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (apklausa raštu naudojantis ASEBA klausimynu) ir statistinė duomenų analizė. Mūsų išsikelta hipotezė pasitvirtino tik iš dalies, kadangi dažniau agresyviu elgesiu pasižymėjo nesportuojantys aukštesniųjų klasių mokiniai. Esminiai žodžiai: agresija, sportuojantys ir nesportuojantys aukštesniųjų klasių mokiniai. Įvadas Pastaraisiais metais paauglių pyktis ir agresija tapo viena pagrindinių šiuolaikinės visuomenės problemų, atsidūrusių įvairių institucijų dėmesio centre (Šniras, 2016), o mokykla ir sportinė veikla dažniausiai yra socialinė aplinka, kurioje pasireiškia agresyvus mokinių elgesys (Fives, Kong, Fuller ir Digiuseppe, 2011). Agresyvus mokinių elgesys prieš bendraamžius yra realiai mokykloje egzistuojantis reiškinys, atspindintis šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius procesus ir jų pasekmes jaunimui, tarpusavio ir bendravimo su pasauliu vertybinius prioritetus (Pruskus ir Tuzienė, 2011). Tačiau negatyvūs socialiniai reiškiniai-agresyvumas ir konfliktai-mokykloje yra neišvengiami, todėl, pasak