The benchmarking of engineering productivity can assist in the identification of inefficiencies and thus can be critical to cost control. Recognizing the importance of engineering productivity measurement, the Construction Industry Institute (CII) developed the Engineering Productivity Metric System (EPMS) composed of a series of hierarchical metrics with standard definitions suitable for measuring engineering productivity at various levels. While the EPMS can be used to assess engineering productivity at multiple levels within a discipline, it cannot produce an overall project level productivity measurement due to the underlying method of defining productivity. Previous studies have attempted to develop other metrics to assess engineering productivity at the project level; however, these methods did not create metrics suitable for benchmarking. To overcome these limitations, this study developed a standardization approach using “z-scores” to aggregate engineering productivity measurement from actual data collected from 112 projects provided by CII member companies. This method produces a metric with a project level view of engineering productivity. It allows owners and engineering firms to summarize engineering productivity at both the discipline level and at the project level. The method illustrates a comprehensive and innovative procedure to develop a metric for summary of productivity metrics with different underlying outputs, thus laying the foundation for future analyses and studies. Santrauka Lyginant inžinerinės veiklos našumą, galima nustatyti efektyvumo trūkumus, taigi toks lyginimas gali būti itin svarbus sąnaudų kontrolei. Suprasdamas inžinerinės veiklos našumo matavimo svarbą, Statybų pramonės institutas (CII) sukūrė inžinerinės veiklos našumo matų sistemą (angl. Engineering Productivity Metric System, EPMS), kurią sudaro hierarchinė matavimo vienetų su standartinėmis apibrėžtimis serija, leidžianti inžinerinės veiklos našumą matuoti įvairiais lygmenimis. Naudojant EPMS, inžinerinės veiklos našumą galima įvertinti keliais vienos srities lygmenimis, tačiau dėl sistemoje taikomo našumo apibrėžimo metodo bendro projekto našumo įvertinti neįmanoma. Ankstesniuose tyrimuose bandyta kurti kitas matų sistemas bendram projekto inžinerinės veiklos našumui vertinti, tačiau pasirinkti metodai neleido sukurti lyginimui tinkamos matų sistemos. Siekiant įveikti suvaržymus, šiame tyrime buvo sukurtas standartizacijos būdas; jame naudojami zbalai ir jis leidžia išmatuoti bendrą inžinerinės veiklos našumą pagal faktinius duomenis iš 112 projektų, kuriuos pateikė Statybų pramonės institutui priklausančios imonės. Taikant šį metodą gaunama matų sistema, kurioje inžinerinio darbo našumas vertinamas projekto lygmeniu. Savininkams ir inžinerijos bendrovėms tai leidžia susumuoti inžinerinės veiklos našumą ir tam tikros srities, ir projekto lygmeniu. Metodas pristato visapusišką ir novatorišką procedūrą, kaip sudaryti matų sistemą, leidžiančią susumuoti našumo matus, kai pagrindiniai veiklos produktai skiriasi, ir tai pagrindas, kuriuo remiantis ateityje bus galima analizuoti bei atlikti tyrimus.