Statinio Ir Dinaminio Tempimo Poveikis Blauzdos Lenkiamųjų Ir Tiesiamųjų Raumenų Sprogstamajai Jėgai

Abstract

Į apšilimo programas dažnai įtraukiamas raumenų tempimas, tačiau dėl jo poveikio raumenų jėgai vis dar ginčijamasi. Kyla klausimas, ar statinis tempi­mas gali turėti neigiamą poveikį raumenų jėgai ir didinti traumų riziką? Darbo tikslas buvo įvertinti statinio ir dinaminio tempimo poveikį blauzdos len­kiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamajai jėgai. Tyrime dalyvavo 30 (21 moteris ir 9 vyrai) sveikų, laisvalaikiu fiziškai aktyvių studentų (amžiaus vidur­kis 21,8±1,16 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupė (n=15) atliko statinį, II grupė (n=15) – dinaminį šlaunies raumenų tempimą. Prieš ir po tempimo pratimų izokinetiniu dinamometru buvo nustatyta blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų sprogstamoji jėga (Nm) 600/sek. ir 1800/sek. kampi­niais greičiais. Išanalizavę šlaunų raumenų sprogs­tamosios jėgos rodiklius, esant 600/sek. kampiniam greičiui, po tempimo nustatėme, kad I grupėje dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga nereikšmingai pa­didėjo 0,87 Nm, o kairės – 0,4 Nm (p>0,05). II gru­pėje dešinės kojos raumenų jėga reikšmingai padidėjo 7,60 Nm (p<0,05), o kairės – nereikšmingai suma­žėjo 0,33 Nm (p>0,05). Tarp I ir II grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p>0,05). Analizuojant blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčius nustatėme, kad I grupės dešinės kojos raumenų jėga padidėjo 0,47 Nm, kairės – 2,07 Nm, o II grupės atitinkamai 2,73 ir 1,67 Nm, tačiau šie pokyčiai buvo nereikšmingi (p>0,05). Tarp grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p>0,05). Analizuojant raumenų sprogstamosios jė­gos pokyčius esant 1800/sek. kampiniam greičiui, nustatėme, kad I grupės tiriamųjų dešinės blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga nereikšmingai sumažėjo 1,53 Nm, kairės – padidėjo 0,4 Nm, o II grupėje ne­reikšmingai 1,3 Nm padidėjo dešinėje, bei 1,2 Nm sumažėjo kairėje kojoje (p>0,05). Skirtumo tarp gru­pių nebuvo (p>0,05). Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga I grupės dešinėje kojoje padidėjo 1,8 Nm, kai­rėje – 0,13 Nm, II grupės atitinkamai 1,8 ir 4,13 Nm. Pokyčiai grupėse ir tarp grupių buvo nereikšmingi (p>0,05). Tyrimo rezultatai parodė, kad po dinaminio tempimo padidėjo tiriamųjų dešinės blauzdos lenkia­mųjų raumenų sprogstamoji jėga (p<0,05), o po sta­tinio tempimo reikšmingų pokyčių nebuvo (p>0,05). I ir II grupių blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų rau­menų sprogstamoji jėga po skirtingų tempimo metodų reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tad tiek statinis, tiek dinaminis tempimas šlaunies raumenų sprogstamajai jėgai neigiamo poveikio neturėjo.