Raktažodžiai: galvos smegenų insultas, reabilitacija, veiksniai.
Santrauka. Galvos smegenų insulto pasekmės daugumai
ĮvadasGalvos smegenų insultas pripažintas viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir ilgalaikės negalios priežasčių visame pasaulyje (1). Nustatyta, kad kas trečias pacientas po insulto miršta per pirmuosius metus, kas trečio paciento funkcinė būklė normalizuojasi, kas trečio paciento funkcinė būklė išlieka vidutinio sunkumo ir sunki (2).Moksliniais tyrimais įrodyta, kad stacionarinė reabilitacija gali pagerinti persirgusiųjų insultu funkcines baigtis ir gyvenimo kokybę (3). Beje, pacientų, kuriems nustatyta ta pati galvos smegenų insulto diagnozė, funkcinis atsigavimas gali būti labai skirtingas. Todėl ligos pradžioje tikslinga įvertinti, kurie pacientai pasiektų didžiausią funkcinį pagerėjimą, o kuriems būtų galima taikyti intensyvią ir efektyvią reabilitacijos programą (4, 5).Pastaraisiais metais atliekami moksliniai tyrimai, kurių tikslas -įvertinti pacientų galimybę pasiekti tam tikrą funkcinės būklės lygį, pavyzdžiui, savarankiškumą tam tikru laiko momentu (6) ir nustatyti veiksnius, kuriais remiantis galima būtų prognozuoti pacientų, persirgusių insultu, funkcinės būklės atsigavimą bei atrinkti pacientus, kurių ligos baigtis gera ir kurių bloga (7).Kuo anksčiau ir tiksliau bus prognozuota insulto baigtis ir įvertinti veiksniai, turintys įtakos ligos baigčiai, tuo reabilitacijos specialistams bus lengviau parengti reabilitacijos programą ir suteikti informaciją pacientui ir jo šeimos nariams apie funkcinės būklės atsigavimo galimybes, planuojant ligonio išrašymą iš ligoninės ir numatant namų aplinkos pritaikymo ir bendruomenės pagalbos poreikį pacientui grįžus į namus (5,7,8).Straipsnio tikslas -apžvelgti veiksnius, turinčius įtakos galvos smegenų insulto baigčiai. Dažniausiai mokslinėse studijose analizuojami pacientų, persirgusių insultu, funkcinės būklės atsigavimo prognoziniai veiksniai yra amžius, lytis, insulto sunkumas, šlapimo nelaikymas, sąmonės sutrikimas ligos pradžioje, pažintinių funkcijų sutrikimas, paralyžiaus sunkumas, sutrikęs gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą sėdint, funkcinė būklė hospitalizuojant, pažeistos pusės neigimo sindromas, sunki sveikatos būklė dėl gretutinės patologijos, depresija, socialinės pagalbos apimtis.Lytis. Literatūroje pateikiami nevienareikšmiai tyrimų duomenys apie lyties įtaką ligos baigčiai. Yra įro-dymų, jog tarp išgyvenusių po insulto pacientų vyrų funkcinės būklės atsigavimas yra daug geresnis nei moterų. Kelių studijų duomenimis, moterims išlieka ryškesnių motorinių, pažintinių funkcijų pažeidimų ir daugiau jų kasdienėje veikloje reikalinga kitų žmonių pagalba (9-11).S. M. Lai ir kiti tyrė vyrų ir moterų, persirgusių insultu, gebėjimo atlikti pagrindinę kasdienę veiklą po insulto skirtumus. Tyrėjai padarė išvadą, kad ikiinsul-