Švietimo reformos ir teisingumas

Abstract

Docentė socialinių mokslųEdukologijos magistrė (edukologija) daktarė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513, Vilnius Universiteto g. 9/1, LT-01513, Vilnius ĮvadasŠvietimas -vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių tiek visuomenės išsivystymą, tiek paties žmogaus pasiekimus šiuolaiki-nėje visuomenėje. Ne veltui visuomenės socialinis išsivystymas matuojamas pasiekimais švietimo sistemoje. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų skaičiuojamas žmogaus socialinės raidos rodiklis (HDI) tiesiogiai priklauso nuo žmonių raštingumo ir jų dalyvavimo pirminiame, antriniame ir tretiniame švietimo sistemos lygmenyse 1 . Vertinant socialinę žmogaus raidą, bandoma apskaičiuoti, kaip visuomenės gerovė (tarp jų ir švietimo prieinamumas bei rezultatai) pasiskirsto tarp atskirų visuomenės grupių. Pavyzdžiui, tam sukurtas kitas -lyčių socia linės raidos rodiklis (GDI), kuris nustato, ar vienodi moterų ir vyrų pasiekimai toje visuomenėje. Jis remiasi tų pačių pa- "Vidurinis išsilavinimas -kiekvienam pagal kišenę" -tai straipsnio "Lietuvos ryto" priede "Vartai" pavadinimas (Brazaitytė, 2010). Gali pasirodyti keista, bet straipsnyje tokiu pavadinimu nėra nieko apie švietimo teisingumą. Autorė tiesiog 2 Ten pat, p. 358-359.

Socialiai pažeidžiamų asmenų kelias link aukštojo mokslo: kai kurių struktūrinių veiksnių bandomoji apžvalga

“…Visuomenės socialinių grupių ir jų skirtumų tam tikrose gyvenimo srityse (pvz., išsilavinimo) analizė Lietuvoje iki šiol yra gana ribota -visuomenės socialinės struktūros tyrimus yra atlikusi M. Taljūnaitė (1999), R. Brazienė (2002), V. Morkevičius ir Z. Norkus (2012), tačiau šiuose tyrimuose aktualiausias buvo socialinis-ekonominis stratifikacijos metmuo, taikyta dedukcinė tyrimo logika. Švietimo sistemos socialinio teisingumo aspektus Lietuvoje tyrinėjo G. Purvaneckienė ir G. Čiužaitė (2010), pažymėdamos, kad reformų metu į švietimo teisingumo klausimus nebuvo kreipiama dėmesio, o reformų rezultatas -mažėjantis teisingumas; R. Lazutka ir J. Navickė (2012) analizavo skirtingo socioekonominio konteksto grupių atstovavimą skirtingo geidžiamumo aukštosioms mokykloms ir pagal studijų programas; D. Tatarienė (2016Tatarienė ( , 2017 tyrė tarpgeneracinį socialinį mobilumą ir nustatė, kad išsilavinimas išlieka pagrindinė socialinio mobilumo apraiškų priemonė, o socialinio mobilumo tyrimų laukui reikia žinių apie socialinę struktūrą, statusą, išsilavinimą, pajamas ir gerovę asmens gyvenimo laikotarpiu; A. Lipnevič (2013) analizavo gydytojų profesinės grupės socialinį mobilumą.…”