The effect of disability on labour market outcomes in Germany

Abstract

In this article we analyse the individual effects of becoming disabled on key aspects of labour market outcomes in Germany. The German Socio Economic Panel (1984-2002) collects socio-economic and health data. This data is organized such that the potential problems for such an estimation that may arise from disability not being a random event are considerably reduced. Using matching methods, we find a reduction of individual employment chances of about 9 to 13%, the level depending on the degree of disability. We find no statistically significant evidence for a reduction in income or an increase in unemployment due to disability. We interpret these findings as an indication that the German social security systems appear to successfully mitigate or at least reduce the economic hardship that comes with the event of disability.

Health, disability and work: patterns for the working age population

“…Using propensity score matching techniques, Lechner and Vazquez-Alvarez (2004), García-Gómez andLópez Nicolás (2006), andGarcía-Gómez (2008) come to broadly similar conclusions for a total of eight European countries. Careful econometric studies thus confirm the intuition that health deterioration worsens the labour outcomes of young, middle-aged, and old workers; and that many effects do not vanish over time.…”

Neįgaliųjų Integracijos Į Darbo Rinką Priemonių Tobulinimas Lietuvoje

“…Neigiami veiksniai Pasiūlymai -neigiamas visuomenės požiūris (Radzevičienė, 2005;Kreivinienės, 2007;Kaffemanienė, 2007;Eichhorst, 2010;Pransky, 2011;Heron, 2003); -pačių neįgaliųjų pastangų trūkumas, savarankiškumo stoka, emocinė būklė ir nepasitenkinimas uždarbiu (Kaffemanienė, 2007); -socialiniai skirtumai tarp sveikų ir negalią turinčių asmenų, kurie neigiamai veikia neį-galiuosius įsitraukti į aktyvią darbo rinką dėl esančių uždarbio ir perkamosios galios skirtumų (Lechner, 2003); -gerinti socialinę aplinką -skatinti neįgaliojo, jo šeimos narių, institucijų bei visuomenės aplinkų sąveiką ir plėtoti teigiamą visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, jų pačių motyvaciją ir norą bei gebėjimus dalyvauti aktyvioje darbo rinkoje (Radzevičienė, 2005); -pašalpa negalios atveju demotyvuoja ir mažina tikimybę grįžti į aktyvią darbo rinką (Bratsberg, 2010;French, 2014); -mažinti neįgaliųjų priklausomybę nuo išmokų (Samsonienė, 2008); -aukštas išsilavinimo lygis -apsauginis faktorius augančiam neįgalumo pašalpos poreikiui (Bratsberg, 2010); -socialinių ir specialiųjų paslaugų neįgalie-siems stoka (Kaffermanienė, 2007;Ruolytė-Verschoore, 2012); -papildomų paslaugų, tokių kaip skaitovo, asistento, palydovo, trūkumas (Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012;Fullana, 2007); -nepakankamas neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas (Noreikienė, 2017); -darbo asistentų (tarpininkų, atvejo vadybininkų, darbo vadovų) rengimas bei šių paslaugų diegimas neįgaliųjų integracijos į darbo rinką sistemoje , Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012Casey-Lockyer, 2017); -tokių bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių specialistų kaip logopedo, psichologo, socialinių ir medicinos darbuotojų įtraukimas į neįgaliųjų integracijos procesą (Kavaliauskaitė, 2016); -darbo asistento pareigybė yra numatyta tik socialinių įmonių įstatyme, todėl svarbu parengti išsa-mesnį šios pareigybės reglamentavimą (Baranauskienė, 2007); -fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo stoka, dėl kurios neįgalieji negali pasinaudoti teikiamomis galimybėmis įsitraukti į darbinę veiklą (Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012; -informacinės aplinkos pritaikymas -pasitelkiant naująsias technologijas neįgaliesiems palengvinamas grįžimas į darbą, pagal jų poreikius adaptuojant darbo vietas, darbo sąlygas ir darbo aplinką…”

The Analysis on the Mechanism of the Disabled Labor Market and the Macro-Control Countermeasures

“…However, different countries have different evaluation on different policies, and the prospective is discrepant. In many related researches of the employment of the disabled, it is relatively deep and scientific to learn the employment security system for the disabled, which benefited from the early study on establishing related database in some countries, who then obtain sufficient research resources [5] [6] [7]. Overall, most of the relevant literatures have mentioned the common employment assistance measures for the disabled, but the evaluations are rather conservative.…”