The Historical Distinctiveness of Central Europe

Abstract

The aim of this book is to explain economic dualism in the history of modern Europe. The emergence of the manorial-serf economy in the Bohemia, Poland, and Hungary in the 16 th and the 17 th centuries was the result of a cumulative impact of various circumstantial factors. The weakness of cities in Central Europe disturbed the social balance -so characteristic for Western-European societies -between burghers and the nobility. The political dominance of the nobility hampered the development of cities and limited the influence of burghers, paving the way to the rise of serfdom and manorial farms. These processes were accompanied by increased demand for agricultural products in Western EuropeThe Author Krzysztof Brzechczyn is a professor at the Faculty of Philosophy in Adam Mickiewicz University in Poznań. He has authored several books and papers in different languages. His fields of interest include modern history, intellectual history, philosophy of history, social philosophy, and theory of historiography.

Analytical Philosophy of History on the Second Wave of Serfdom: Revival of the Theoretical History of Central Europe

“…Lietuviškai akademijai tai labai svarbi studija, nes šiuolaikiniai lietuvių istorikai Lietuvą dažniausiai sieja būtent su šiuo istoriniu regionu. Tiek knygos paantraštė, tiek autoriaus akademinis angažuotumas sufleruoja jo pasirinktą prieigą -istorijos filosofiją, paties Brzechczyno žodžiais -istorijos proceso teoriją arba teorinę istoriją (Brzechczyn 2020;6). Kadangi ši prieiga taikoma konkrečiai istorijos problemai -Vidurio Europos ekonominės raidos savitumo nuo ankstyvųjų naujųjų laikų priežastiniam aiškinimui -spręsti, galima pridurti, kad tai analitinė istorijos filosofija.…”

“…Šios pakraipos istoriosofijos atgimimą recenzuojamos knygos autorius su kolegomis pranašavo prieš kelerius metus (Brzechczyn 2018). Recenzuojama knyga yra atnaujintas ir papildytas prieš du dešimtmečius pasirodžiusios lenkiško knygos leidimo variantas (Brzechczyn 1998), o jeigu žiūrėtume dar giliau, kaip nurodo pats Brzechczynas, tai recenzuojamoje knygoje gvildenamos tematikos ištakos siekia dar knygos autoriaus daktaro disertacijos rengimo laikus (1990-1995 m.) (Brzechczyn 2020;9). Pirmame knygos skyriuje Brzechczynas, reaguodamas į iš esmės postmoderno dekonstrukcinio diskurso sukeltą skepsį, įsitraukia į istoriosofines diskusijas su Isaiah Berlinu, Karlu R. Popperiu, Jeanu-François Lyotardu, Aviezeru Tuckeriu apie istorijos proceso teorijų pagrįstumą ir prieina prie išvados apie istorijos metanaratyvų neišvengiamumą (ten pat; 39).…”

“…Brzechczynas savo knygoje nuosekliai plėtoja Nowako teorinį metodologinį "arsenalą" -NMIM ir mokslo idealizacijos teorijas. Siekdamas metodologiškai suartinti humanitarinius, socialinius ir gamtos mokslus Brzechczynas pasitelkia gamtos moksluose taikomą idealizacijos metodologiją, kurią papildo kaskados efekto koncepcija, tuo ją labiau pritaikydamas socialinių ir humanitarinių mokslų specifikai (Brzechczyn 2020;7). Pasak Brzechczyno, reikia skirti esminius (visuomenės raidą lemiančius) ir antraeilius veiksnius (struktūras).…”

The ‘Right to the City’ on Various Scales

“…In the adopted perspective, at the Central Europe level of analysis, we will study the perspective of political decisions and events (conflicts, wars), taking into account positions which are less known in the field of urban studies, positions analysing development processes from the historical sociology or historical-comparative sociology perspectives. (Brzechczyn 2020) Obviously, the very choice of 'historiosophy' requires an explanation. What seems decisive here is the conviction that the scope of the phenomena divergence, that will be discussed later, is relevant for the attempts to explain the phenomena of contestation, especially to explain references to the importance of culture and long-term social processes.…”

“…The proposed analysis is not finalistic, unlike the proposal of Francis Fukuyama (1992), and the processes of social change are conditioned by many factors, approached differently by particular concepts that also indicate specific patterns of impact: 'paths' (Stark 1992) or 'cascades.' (Brzechczyn 2020) It results from the belief that the use of a universal, one (linear and deterministic) scheme of inference about the dynamics of social self-organization can be negotiable. This does not mean that different stories modify the dominant pattern of social change, but only that they introduce a conditional mode into the study.…”