Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra Jonavos g. 66, LT-44191 Kaunas Telefonas (+370 37) 327 822 Elektroninis paštas reda.adomaitiene@gmail.com Pateikta 2014 m. lapkričio 7 d.; parengta spaudai 2015 m. spalio 15 d.
Santrauka.Remiantis moksliniais Lietuvos ir užsienio autorių tyrimais, straipsnyje analizuojama profesinės socializacijos moksle samprata, taip pat siekiama išryškinti socializacijos proceso specifi ką technologijos mokslų srityje. Profesinės socializacijos moksle laikotarpis -tai laikotarpis nuo tapimo studentu, t. y. doktorantu, iki tapimo mokslininku, t. y. apgynus daktaro disertaciją ir savarankiškai pradėjus vykdyti mokslinę veiklą. Straipsnyje trumpai aptariami profesinės socializacijos moksle procesui įtaką turintys veikėjai, atstovaujantys skirtingus socialinius (tarptautinį, nacionalinį, organizacinį, individo (galūnės) lygmenis. Pabrėžiama, jog profesinės socializacijos procesas technologijos moksluose turėtų būti nukreiptas dviem kryptimis: mokslo bendruomenės viduje ir santykyje su visuomene.Reikšminiai žodžiai: doktorantas, mokslininkas, mokslinė karjera, profesinė socializacija, socializacija, profesinė socializacija moksle, technologijos mokslai. Socialinių mokslų studijos. 2015, 7(2): 318-334. 319 Įvadas Profesinės socializacijos moksle laikotarpis -tai laikotarpis nuo tapimo studentu (doktorantu) 1 iki tapimo mokslininku, t. y. apgynus daktaro disertaciją ir savarankiškai pradėjus vykdyti mokslinę veiklą 2 . Taigi, galima teigti, šis procesas neatsiejamas nuo mokslininko profesinės raidos, kuri įvardijama kaip struktūriškai apibrėžtas požiūris į nuolat plėtojamas mokslines žinias, patirtį visuose karjeros [mokslinės, aut.] etapuose, siekiant pagerinti jų [doktorantų, aut.] kompetencijas, darbingumą ir galimybes siekti [mokslinės, aut.] karjeros 3 . Sąrašas mokslo darbų, kuriuose pateikiamos tiesioginės ir netiesioginės, nuoseklios išsamios ir fragmentiškos nuorodos į socializaciją moksle, gali būti pradedamas tokiais sociologijos klasikų darbais, kaip, T. S. Kuhn "Mokslo revoliucijų struktūra" (I leid. 1962 m.), R. K. Merton "Mokslo sociologija" (I leid. 1973 m.), P. Bourdieu "Homo Academicus" (I leid. 1984 m.) ir pan. Socializacijos procesus aukštajame moksle išsamiai analizuoja A. . (Baker) Sweitzer 7 ir kt. Užsienio mokslininkai profesinės socializacijos moksle procesą analizuoja įvairiais aspektais (rasės, tautybės, kultūriniu, etiniu, lyties) ir tam skiriama nemažai dėmesio. Tuo tarpu Lietuvoje, tyrimų, susijusių su 1 Norisi atkreipti dėmesį į tai, jog daugelyje šalių mokslinį darbą jau dirba asmenys, turintys pirmąjį arba antrąjį kvalifikacinį laipsnį, tačiau Lietuvoje formaliai mokslininko profesijos pradžios etapu laikoma tik trečioji studijų pakopa, nors tam tikri įgūdžiai, būtini šiai profesijai, pradedami ugdyti jau nuo pirmosios studijų pakopos, netgi dar mokykloje. Mokslininkų (Knauf, 2001; Kardelis, 2005; Szczyrba ir Wildt, 2006) teigimu, mokslininko kompetencijos atsiskleidžia būtent per tiriamąją veiklą ir pirmoji galimybė padem...