Santrauka. Šio straipsnio tikslas -remiantis skirtingoms disciplinoms atstovaujančių specialistų nuomonių tyrimu aptarti asmeninių kompetencijų reikšmę tarpdisciplininių ankstyvosios intervencijos vaikystėje komandų veiklai. Įvairioms profesinėms sritims atstovaujančių specialistų kompleksinė pagalba rizikos situacijoje esančiam žmogui reikalauja darnių veiksmų. Tokių veiksmų sėkmė priklauso ne tik nuo sprendžiamos problemos sudėtingumo, bet ir nuo kompetencijų, kurias demonstruoja atskiri komandos nariai ir visa komanda. Ankstyvosios intervencijos tarnybų specialistų sudaryti kompetencijų sąrašai parodė, kad dabartiniame tarpdisciplininio bendradarbiavimo etape (nesant senų tokio bendradarbiavimo tradicijų) didžiausia reikšmė yra skiriama komandos nario geranoriškumui ir atvirumui patirčiai.Pagrindiniai žodžiai: tarpdisciplininė komanda, asmeninė kompetencija, refleksija.
ĮvadasPaslaugų srityje, susijusioje su pagalba pažeidžiamiems žmonėms (vaikams, neįgaliems, pagyvenusiems asmenims ir pan.) dažnai nebeužtenka turėti didelę dalykinę savo profesijos srities kompetenciją. Reikia tarpdisciplininių žinių ir tarpdisciplininės paradigmos, kuri leistų kurti iš tikrųjų įgalinančią pagalbos institucijos organizacinę kultūrą. Pripažįstama, kad geriausių rezultatų pasiekiama, teikiant kompleksinę, įvairioms profesinėms sritims atstovaujančių specialistų pagalbą (Peterander 2003). Tarpdisciplininis požiūris į daugelio psichosocialinių problemų sprendimą yra plačiai diskutuojama tema (Čegytė, Ališauskienė 2009;Reeves et al. 2010;Wright, Brajtman 2011;Kvarnström et al. 2012; kt.). Pripažįstama, kad skirtingoms profesinėms sritims atstovaujančių specialistų bendra veikla nėra atskirų specialistų įdirbio ,,suma", tai -sudėtingas, ilgalaikis ir kūrybiškas procesas. Įvairių sričių ekspertų susitikimas problemai spręsti yra ir profesinių laukų ar kompetencijų susitikimas, taigi sukuria erdvę ne tik geresniam problemos pažinimui, bet ir konkurencijai. Todėl būtinos tarpdisciplininės specialistų grupės sėkmingos veiklos prielaidospasirengimas mokytis iš kitų (Mitchell et al. 2010) ir keistis informacija (Thompson 2013) turint tikslą kurti naujas žinias (Wenger et al. 2002, cituojama pagal Ampartzaki et al. 2013. Visgi tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje tarpdisciplininio bendradarbiavimo tyrimai tebėra aktuali ir kompleksiška tema. Jos sudėtingumą lemia labai skirtingi tarpdisciplininio bendradarbiavimo tikslai, veikėjai ir kontekstai. Lietuvoje tarpdisciplininis bendradarbiavimas ankstyvosios intervencijos tarnybose apskritai yra mažai tyrinėtas (arčiausiai šios tematikos -Čegytė, Ališauskienė 2009).