The Role of Family Childcare Providers in Early Intervention

Abstract

In family childcare, the program of services is situated within in the providers' own homes. The purpose of this inquiry is to review the literature from special education in light of current practices in family childcare. In addition, key characteristics unique to the provider's care giving program will be examined in relation to the needs of children with disabilities and their families. Finally, recommendations for establishing coordinated efforts among professional support systems and providers on behalf of such children will be defended.

Exploring Professional Boundaries: A Shift to Inter-Professional Early Childhood Intervention Practice in Lithuania

“…The factor of professional status plays an important role not only on a macro level (in terms of the profession's status in society), but also on a micro level of decision making. Often a "full picture", consisting of various professional insights is determined by the leader of the service, by the person who provides a direct service to the child or the expert who consults the provider of the direct service (Freeman & Vakil, 2004;Thompson, 2013). However the term "expertise" in the context of multi-disciplinary cooperation may be destructive if used to name an individual professional, because, according to Bourdieu, it can conceal the "symbolic violence", which implies the imposition of a certain paradigm by the subject with the power.…”

“…A prominent strand of this research has been the study of professional identity and inter-professional relationships. It is admitted, that the competence of inter-professional cooperation presupposes constant communication, the ability to transfer professional information in such a way that it is understandable and meaningful to others (Thompson, 2013;Freeman & Vakil, 2004). It also implies the attitude to learn -that is, to reflect and challenge one's own professional information and to review the gist of the work or professional paradigm (Mitchel et al, 2010).…”

Asmeninių kompetencijų reikšmė tarpdisciplininės komandos veikloje

“…Darbas tarpdisciplininėje komandoje iš kiekvieno specialisto reikalauja ne tik gerų profesinių žinių (Čegytė, Ališauskienė 2009), bet ir gebėjimo bei noro tas žinias perduoti taip, kad jos taptų suprantamos ir prasmingos kitiems (Thomspon 2013). Todėl viena tokios grupės veiklos prielaidų -nuolatinė žodinė ir / ar rašytinė komunikacija, padedanti užmegzti prasmingus santykius tarp skirtingų sričių specialistų (Freeman, Vakil 2004). Kartu grupės narys turi gebėti kritiškai vertinti gaunamą informaciją, išskirdamas tai, kas svarbu jo praktiniam darbui (Thompson 2013 Daugelyje visuomenių galima kalbėti apie istoriškai susiformavusį profesijos statusą, taigi ir skirtingą vienos ar kitos profesijos galios lygį.…”

“…Simbolinė nelygybė skirtingoms sritims atstovaujančių praktikų grupėje gali pasireikšti ne tik dėl tradiciškai skirtingo profesijų statuso visuomenėje, bet ir dėl organizacijos kultūros, tai yra mikrolygmeniu. Analizuojant konkretų atvejį, neretai galutinį žodį taria institucijos vadovas ar ekspertas (Freeman et al 2004;Thompson 2013). Tačiau ,,ekspertizės" sąvoka tarpdisciplininio bendradarbiavimo kontekste gali būti destruktyvi, jei priskiriama individualiam profesionalui, nes simbolizuoja galią ir suponuoja tam tikros paradigmos primetimą daugumai.…”

“…Tačiau ,,ekspertizės" sąvoka tarpdisciplininio bendradarbiavimo kontekste gali būti destruktyvi, jei priskiriama individualiam profesionalui, nes simbolizuoja galią ir suponuoja tam tikros paradigmos primetimą daugumai. Todėl tiksliau būtų kalbėti ne apie individualią, o bendrą atsakomybę (,,ekspertizę") ar bendrą galią, kurią prisiima visa komanda (Freeman, Vakil 2004;Payler, Georgeson 2013).…”