Santykiai tarp konsultanto ir kliento – vienas pagrindinių psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos sėkmės veiksnių. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti literatūroje pateikiamus požiūrius į terapinius santykius bei terapinių santykių vietą skirtingų teorinių psichologinio konsultavimo krypčių kontekste. Aptartos mokslinėje literatūroje pateikiamos terapinių santykių sampratos: skirtingi autoriai terapinius santykius sieja su konsultanto ir kliento jausmais, nuostatomis, bendravimo įgūdžiais, bendradarbiavimu bei tarpasmenine įtaka. Taip pat pažymima, kad terapiniai santykiai yra daugiaaspektis bei turintis savo dinamiką reiškinys. Terapiniai santykiai aptariami skirtingų psichologinio konsultavimo teorinių paradigmų (psichodinaminės, į asmenį orientuotos, egzistencinės, konstruktyvistinės, kognityvinės – elgesio) požiūriu, atsižvelgiant į tai, kokia reikšmė teikiama skirtingiems terapinių santykių komponentams (darbiniam aljansui, perkėlimui, realiam ryšiui). Straipsnyje aptariama diskusija, kas svarbiau – terapiniai santykiai ar teorinės nuostatos bei techninis arsenalas