Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama valstybės kapitalo formavimosi problema, aiškinamasi, kaip vietinis ar užsienio kapitalas veikia šalies ūkį. Nustatyta BVP priklausomybė nuo užsienio skolos, tiesioginių užsienio investicijų bei finansinės paramos. Pagrindiniams veiksniams, apibrėžiantiems ekonomikos augimą, t. y. priklausantiems nuo kapitalo struktūros, priskiriama BVP, eksporto (importo) santykis, infliacija ir vidutinis darbo užmokesčio dydis. Pastarasis pasitelkiamas kaip vienetas darbo išlaidoms skaičiuoti. Galima pastebėti, jog skirtinguose verslo sektoriuose užsienio kapitalo prigimtis, intensyvumas bei poveikio stiprumas skiriasi. Darytina išvada, jog užsienio kapitalo poveikis, jo veiksniai priklauso nuo tik tai ša-liai būdingų savybių.Reikšminiai žodžiai: kapitalo struktūra, užsienio kapitalas, valstybės užsienio skola, BVP, tiesioginės užsienio investicijos.
ĮvadasKapitalas ir jo klasifikacija nagrinėta dar XIX amžiuje, kai kapitalas sietas su prekėmis ir įplaukomis, gautomis už prekes, nors būta ir kitokių nuomonių. Neoklasikinės ir neoindustrinės teorijos įvairiai interpretavo kapitalo struktūros optimalią reikšmę finansiniams sprendimams. Tuo metu įvairūs tyrėjai pripažino, kad kapitalo koncepcija -viena iš prieštaringiausių ir priklauso tiek nuo turto klasifikacijos, tiek nuo laiko tėkmės. Be to, kapitalo koncepcijos nagrinėjimo problemos iškilo, kai turto sąvoka buvo vartojama sinonimiškai kaip kapitalo sąvoka. Ankstyvuoju periodu kapitalas buvo nagrinėjamas kaip visuma. Haim Ben-Shabar (1950) pabrėžė, jog viena iš ekonomikos augimo problemų -nekryptingas kapitalo formavimas. Kapitalo struktūros sprendimų uždavinys yra nustatyti racionalią kapitalo struktūrą pagal pasirinktą tikslą. Vėlesniuoju laikotarpiu Vichers (1967), Brimmer, Sinai (1976 kapitalo reikšmę ir poveikį sprendė nagrinė-dami kapitalo struktūros problemą. Kiti (Zhao, Jiang 2009) autoriai pabrėžia kapitalo, kaip fizinio turto, svarbą (mašinas, transporto priemones, įrangą, kuri gali būti naudojama gamybos efektyvumui gerinti).Laikui bėgant, užsienio kapitalo terminas įgijo nevienareikšmę sampratą. Šiuo metu kapitalas suprantamas dvejopai, t. y. -makroekonominiu ir įmonės lygiu. "Makroekonominiu požiūriu kapitalas kartu su darbu ir žeme yra vienas iš trijų gamybos veiksnių. Įmonės požiūriu kapitalas apibūdinamas kaip balansinis ir finansinis kapitalas" (Cibulskienė 2005).Straipsnyje nagrinėjama valstybės kapitalo formavimosi problema, aiškinamasi, kaip vietinis ar užsienio kapitalas veikia šalies ūkį. Straipsnio tikslas -remiantis moksline literatūra, išskirti pagrindines užsienio kapitalo sritis, kurios daro didžiausią poveikį šalies ekonomikai, taip pat apibrėžti pagrindinius šalies ekonomikos plėtros indikatorius, kurie labiausiai veikiami užsienio kapitalo, bei jų sąryšį su BVP. Straipsnyje naudojami tyrimo metodai apima mokslinę literatūros sisteminę, lyginamąją analizę ir statistinių rodiklių analizę.
Šalies kapitalo struktūraŠalies kapitalo struktūra -valstybinio, nuosavo ir skolinto bei privataus kapitalo derinys. Užsienio ...