UK Vessel Health and Preservation (VHP) Framework: a commentary on the updated VHP 2020

Abstract

Background: In 2016, a UK vessel health and preservation (VHP) framework was developed to support healthcare staff to select the most appropriate vascular access device for patients requiring intravenous therapy. The VHP framework was based on available evidence and expert consensus. The VHP was based on available evidence and expert consensus. Development of the VHP 2020 Framework: A multidisciplinary team reviewed the original UK VHP framework and considered new published evidence, national and international guidelines and expert opinion. A literature search was performed using Cinahl and Medline, incorporating a variety of terms linked to vascular access devices, assessment and selection. Articles published in and after 2014 in English were included. Twelve articles were found to be relevant including three evidence-based guidelines, two randomised control trials and one systematic review. Findings: Three main studies provided the evidence for the update: the MAGIC study that assessed the appropriateness of peripherally inserted central catheters in patients; a study that utilised the ‘A-DIVA scale’ to predict the likelihood of difficult venous access; and a study that incorporated an ‘I-DECIDED tool’ for peripheral intravenous catheter assessment and decision-making for device removal. In addition, published guidelines provided evidence that the original advice on appropriate osmolarity of medicines for peripheral administration needed updating. Conclusion: The 2020 UK VHP framework reflects latest evidence-based research and guidelines, providing healthcare staff updated guidance to assist in maintaining good practice in vascular access assessment and device selection and patient safety.

Improving peripheral venous cannula insertion in children: a mixed methods study to develop the DIVA key

“…Therefore, the DIVA Key includes a clear and concise escalation pathway (ascend), that matches patient level of risk and inserter competency, to guide the number of attempts before escalation (i.e., no more than 2 attempts prior to escalating to a more experienced clinician with or without vessel visualisation technologies). Similar to Hallam’s vessel preservation tool [ 18 , 46 ].…”

Periferinio Venos Kateterio Kaniulės Lūžis: Klinikinis Atvejis Ir Literatūros Apžvalga

“…Net labiausiai patyrusių specialistų, reguliariai atliekančių intraveninį punktavimą, pirmojo punkcijos bandymo nesėkmės dažnis sudaro iki 19 procentų [28]. Kaip rodo tyrimai, net iki 28 procentų PVK intraveniškai nėra būtinas, todėl rekomenduojama gydytojų ir slaugytojų komandoje apsvarstyti kitą medikamentų administravimo būdą (per burną, nosį, tiesiąją žarną) [12]. Venos punkcijos nesėkmės dažniausiai yra vadinamos komplikacijomis [2], tokiomis kaip flebitas (mechaninis, cheminis ar septinis), tromboflebitas, hematoma, venų spazmas, oro embolija [2,6,20], infekcija [6,19,22], nervų, sausgyslių ir raiščių pažeidimai [6,22], arterijų pažeidimas, kraujavimas punkcijos vietoje [6], venos pažeidimas (plyšimas), audinių infiltracija (nutekėjus medikamentams ar skysčiams į audinius) [2], kaniulės nepraeinamumas, kuris gali įvykti dėl neteisingos dūrio vietos ir technikos pasirinkimo [19], kaniulės išslinkimas iš venos [9,19], mechaninis gedimas (pvz., užlinkimas) [19] ir kaniulės lūžis bei migracija [6,20].…”

“…Teigiama, jog kuo trumpiau PVK kaniulė bus laikoma venoje, ypač toje, kuri buvo punktuota komplikuotai, t.y. keliais bandymais [16], dėl prastos ar blogos jos būklės [12], tuo lūžusio kaniulės fragmento migracijos tikimybė bus mažesnė, todėl patartina PVK kaniulės nelaikyti venoje ilgiau nei 48 valandas [11,17]. Pažymėtina, kad dėl flebito rizikos prevencijos, rekomenduojama kaniulę laikyti venoje ne ilgiau kaip 72-96 valandas [14].…”

“…Tinkamos PVK venos punkcijos vietos parinkimas [17] labai svarbus kaniulės lūžio prevencijai. Apskritai, venos punkcijos atlikimui svarbu patogi prieiga, nedominuojančios galūnės pasirinkimas, vengiant punktuoti galūnių lenkimo sritis: plaštakos išorines dalis, vidines riešo sąnario, alkūnės sąnario vidinės srities (kubitalinės duobės) periferines venas [12,30], ypač jei pacientas naudoja judėjimo priemones (ramentus, lazdas, vaikštynes, vaikščiojimo rėmus) [17]. Pacientui judant pagalbinių judėjimo priemonių pagalba, naudojamas kūno svoris bei jėga, nuolat lenkiamas ir ištiesiamas riešas, todėl PVK kaniulė lankstosi ir gali nulūžti [17].…”

“…Periferinių venų kokybę slaugytojai dažnai apibūdina itin subjektyviai -"geros" arba "prastos" būklės (kokybės). Tinkamai venos punktavimo procedūrai tai nepakankami apibūdinimai, todėl kai kurie autoriai siūlo "apčiuopiamos venos" ir "matomos venos" [12]. Šių apibūdinimų pagrindu autoriai pasiūlė venų kokybės rodiklį, taikytiną punkcijos procesui valdyti, padedantį slaugytojai rinktis kraujagyslių praplėtimo (vazodilatacijos) priemones, ar venos ieškiklius su infraraudonųjų spindulių technologija arba ultragarsą, pasikviečiant į pagalbą kitus komandos narius, t.y.…”