Vaisiaus aritmija: perinatalinio centro patirtis

Abstract

Tyrimo tikslas. Nustatyti vaisiaus aritmijos įtaką perinatalinėms baigtims tarp moterų, gimdžiusių 2017–2021 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Tyrimo metodika. Atliktas retrospektyvusis aprašomasis tyrimas, kurio metu išanalizuotos 38 pacienčių gimdymo bei jų naujagimių ligos istorijos. Tyrimo uždaviniai: nustatyti vaisiaus aritmijų paplitimą, įvertinti vaisiaus aritmijos gydymą nėštumo laikotarpiu, išsiaiškinti aritmijos poveikį vaisiui, gimdymo būdui ir gimdymo laiko parinkimui, nustatyti vaisiaus aritmijos įtaką nepalankioms perinatalinėms baigtims. Rezultatai. Vaisiaus aritmijų paplitimas tarp Kauno klinikose gimdžiusių moterų yra 0,3 proc. Dažniausiai nustatyti vaisiaus priešlaikiniai širdies susitraukimai– 79 proc. (30 atvejų), rečiau – tachikardijos (7 atvejai) ir vienas bradikardijos atvejis. Vienai pacientei nėštumo laikotarpiu skirtas gydymas antiaritminiais vaistais. Keturioms pacientėms atliktos cezario pjūvio operacijos dėl įtariamos nestabilios būklės, o iš jų trys atvejai esant dar neišnešiotam nėštumui (trys atvejai dėl supraventrikulinės tachikardijos (SVT) ir vienas atvejis dėl II° atrioventrikulinės blokados (AVB) ir dauginių vaisiaus apsigimimų). Keturiais atvejais nustatyta įgimta širdies yda, vienas naujagimis mirė dėl kompleksinės širdies ydos ir širdies nepakankamumo. Didžiajai daliai naujagimių po gimimo aritmija išnyko. Išvados. Dažniausiai nėštumo laikotarpiu yra nustatomi vaisiaus priešlaikiniai širdies susitraukimai. Įtarus vaisiaus tachikardiją arba bradikardiją turi būti atliktas kruopštus vaisiaus širdies anatomijos ir funkcijos tyrimas dėl galimos įgimtos širdies ydos ir širdies nepakankamumo. Aritmijos etiologija ir vaisiaus būklė yra lemiantys veiksniai tolesnei nėštumo priežiūros ir gydymo taktikai.