Vertės įveiklinimas įtraukiant vartotojus į energetikos sektoriuje vykstančius procesus

Abstract

Energetikos sektorius yra itin reikšmingas valstybių, organizacijų raidai, svarbų vaidmenį atlieka ir žmogaus gyvenime. Tiek siekis artėti prie klimatui neutralios visuomenės, tiek žiedinės ekonomikos principų diegimas yra priklausomi nuo šių raidos krypčių priimtinumo ir plataus jų pritaikymo. Viena vertus, didelė visuomenės dalis yra linkusi pritarti šioms raidos kryptims, kita vertus, taip pat ženkli visuomenės dalis nėra linkusi aktyviai įsitraukti į energetikos sektoriuje vykstančius procesus ir savo veikla prisidėti prie greitesnio visuotinai priimtų tikslų pasiekimo. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad dėl susiklosčiusios situacijos visų pirma yra atsakingos valstybinės institucijos ir įmonės, bet ne jų pačių vartojimo ir apskritai elgsenos įpročiai. Vartotojų įsitraukimo prielaidos pirmiausia glūdi jų patirtinoje naudoje, kuri neapsiriboja ekonomine ar funkcine vertės dimensijomis, bet apima ir emocinę bei socialinę vertes. Taip pat išryškėja būtinybė tinkamai pranešti ir edukuoti apie patirtiną naudą. Todėl šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra nustatyti, kas svarbu vertės įveiklinimui įtraukiant vartotojus į energetikos sektoriuje vykstančius procesus. Vertės koncepcijos, vertės įveiklinimo nulemti įsitraukimo tyrimai energetikos sektoriuje prasidėjo visai neseniai ir nepasižymi gausa. Todėl tikslui pasiekti pasirinkta žvalgomojo tyrimo strategija, kuri taikoma tyrinėjant neapibrėžtus ryšius tarp kintamųjų, identifikuojant galimas tolesnių tyrimų kryptis ir formuojant pirmines įžvalgas. Tyrime derinti keli metodai: kokybinis – problemos analizei ekspertiniu požiūriu taikytas interviu metodas; kiekybinis – vartotojų preferencijoms nustatyti taikyta anketinė apklausa. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis elektros tiekėjo pasirinkimą, yra siūloma kilovatvalandės kaina. Neatidėliotinas tiekėjo reagavimas į iškilusias problemas, konsultavimas yra antras pagal svarbą veiksnys, o elektros energijos tiekėjo reputacija – trečias pagal svarbą. Rezultatai leidžia teigti, kad svarbiausias veiksnys renkantis elektros tiekėją yra susijęs su ekonomine vertės dimensija, toliau pagal svarbą – funkcinė ir galiausiai emocinė vertės dimensijos. Vertinant apsisprendimą rūšiuoti atliekas, svarbiausias veiksnys yra nemokamas surinkimas iš gyvenamosios vietos ar arti jai esančios, o antras pagal svarbą – supratimas, kad rūšiuojant atliekas prisidedama prie klimatui neigiamų padarinių švelninimo. Trečias pagal svarbą veiksnys yra galimybė naudotis panašia į depozitinės taros surinkimo sistema. Galima teigti, kad svarbiausias veiksnys apsisprendimui rūšiuoti atliekas yra susijęs su ekonomine vertės dimensija, toliau svarbios emocinė ir galiausiai funkcinė vertės dimensijos. Be to, veiksnių svarba priklauso ir nuo amžiaus kategorijos: 18–29 m. amžiaus kategorijoje svarbesnę vietą užima emocinė vertė, o 30–39 ir 40–49 m. amžiaus kategorijose – ekonominė vertės dimensija. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad informacija apie elektros tiekėją ir atliekų rūšiavimą, vartotojų požiūriu, turėtų būti intensyviau ir aiškiau komunikuojama, ypač oficialių institucijų internetiniuose puslapiuose ar institucijų socia­linių tinklų paskyrose, taip pat internetinėje žiniasklaidoje.

Mapping Lithuanian transition towards sustainable energy: sociological account on a waste-to-energy case

“…It is worth mentioning that important changes require a sufficient level of public involvement (Eurobarometer, 2017), resulting in behavioural changes and acceptance of new social norms. Moreover, society finds proper waste management one of the most important issues when considering climate change (Pažėraitė et al, 2021). Waste-toenergy (WtE) plants are pivotal for the transition towards sustainable energy based on a circular economy (Caferra et al, 2022;Kothari & Pathak, 2010;Pan et al, 2015).…”