Vertikaliosios integracijos galimybės ir modeliai žemės ūkio sektoriuje

Abstract

Žemės ūkio verslas susiduria su alternatyvaus pasirinkimo tolesniam struktūriniam rinkodaros kanalų plėtojimui problema. Ieškant tinkamo sprendimo, išryškėjo dvi galimybės: a) didinti tarpininkų vaidmenį rinkodaros kanaluose, intensyviau dalyvaujant galutinių produktų pridėtinės vertės kūrimo ir didinimo procese; b) aktyvinti vertikaliosios integracijos (toliau – VI) procesus, siekiant išvengti bereikalingų tarpininkų, mažinti sandorių išlaidas ir, svarbiausia, suteikti ūkininkams galimybę dalyvauti kuriant pridėtinę vertę savo žaliavoms, pasinaudoti kitais VI privalumais. Tyrimu siekta išanalizuoti ir įvertinti žemės ūkio produkcijos gamintojų ir jos tiekėjų bei perdirbėjų integracijos poreikius ir galimybes bei parengti priemones, kurios galėtų būti panaudotos žemės ūkio plėtrai, siekiant užtikrinti išmatuojamą ir tvarų poveikį žemės ūkio verslui. Tuo tikslu išnagrinėta šalies ir Austrijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos patirtis bei atliktas kokybinis tyrimas. Žemės ūkio produkcijos augintojams / gamintojams priimtiniausi keli vertikaliosios žemės ūkio verslo integracijos modeliai, būtent: sutartiniai santykiai („švelni integracija“), asociacijos, korporacijos, rinkodaros kooperatyvai, žemės ūkio klasteriai. Tad rekomenduojama: įteisinti komandinių kooperatyvų steigimą, sukurti žemės ūkio produkcijos augintojų / gamintojų ir kooperatyvų integravimo į perdirbimo įmones mechanizmą.