Šiame darbe išnagrinėtos precizinės rastrų formavimo sistemos vienos pagrindinės dalies (juostos poslinkio matavimo junginio) analitinio modeliavimo galimybės. Darbe atliktas tiesinis plieninės juostos mechaninis modelis, kurį veikia apkrovos. Darbe aprašytos lygtys, kurios nusako plieninės juostos modelio deformavimą veikiant apkrovoms nustatytomis kraštinėmis sąlygomis.
Poslinkio matavimo junginio skaičiavimo uždavinio matematinis modelisVienas svarbiausių įrenginio junginių yra juostos poslinkio matavimo sistema. 1 pav. pateikti juostos poslinkio matavimo sistemos 3D vaizdų pjūviai. 1 pav. juostos poslinkio matavimo sistemą sudaro: 1 -kampo keitiklio bazė, 2 -kampo keitiklio limbas, 3 -optroninės kampo keitiklio galvutės, 4 -precizinis juostos poslinkio matavimo velenas, 5 -sistemos bazė, 6 -gaubtas, 7, 8 -rotorinės sistemos guoliai, 9 -juostos prispaudimo velenas, 10 -juostos prispaudimo mechanizmas. 1 pav. c dalyje juostos linijinio poslinkio transformavimo į matavimo limbo sukimosi mechanizmo suminės paklaidų priežas-tys yra geometrinės ir kinematinės komponenčių paklaidos.Juostos tempimo tolygumas yra svarbus viso sistemos darbo, lazerio spindulio aktyvavimo valdymo parametras ir daro įtaką formuojamo rastrinio elemento padėties paklaidoms. Yra svarbu nustatyti ne tik tokių svyravimų amplitudę, bet ir dažnį. Kadangi Reikšminiai žodžiai: rastrų formavimas, poslinkio matavimas, dinaminis režimas.
ĮvadasVieni plačiausiai preciziniuose įrenginiuose kaip palyginimo matai naudojami brūkšniniai ilgio matai (Jakštas 2006;Jakštas et al. 2008). Brūkšnių padėties paklaidų dydžiai yra svarbiausi matavimo sistemų parametrai. Gamybą užtikrinan-tis kalibravimas turi būti realizuotas įterptinės metrologijos sąlygomis, tai yra kai nesudaromos etaloninės kalibravimo sąlygos (Kasparaitis et al. 2006). Augantis daugelio gamybos sričių robotizavimo lygis sukelia tikslių brūkšninių ilgio matų poreikį (Barakauskas et al. 2008). Tai neįmanoma realizuoti be didelio precizinių skalių kalibravimo našumo (Jakštas et al. 2008), kuriam pasiekti kuriamos naujos matavimo sistemos ir metodai, leidžiantys neidealiomis metrologinėmis sąlygomis dinaminiu kalibravimo būdu pasiekti didelį kalibravimo tikslumą. Šias problemas įmanoma spręsti atlikus kompleksinius proceso tyrimus ir optimizavimą (Kilikevičius 2009;Kilikevičius et al. 2010). Optimizuojant mechanines sistemas atliekama dinaminių parametrų analizė, kuri naudojama sistemos pokyčiams nustatyti (Jurevičius et al. 2017;Kilikevičius et al. 2016aKilikevičius et al. , 2016bKilikevičius, Kasparaitis 2017;Šiaudinytė et al. 2016). Padaryta didelė pažanga atliekant tikslumo tyrimus, tačiau precizinės rastrų formavimo sistemos dažnai yra per daug sudėtingos ir skirtingos, todėl sunku ar beveik neįmanoma perkelti ir pritaikyti joms šių tyrimų pasiekimus tiesiogiai, tokių sistemų kūrimas ir tobulinimas turi remtis tyrimais specifinėje darbo aplinkoje ).2017 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (C...