Work Disability Prevention Research: Current and Future Prospects

Abstract

Work disability prevention has evolved from being a component of disease outcomes studies, to a separate and growing research discipline. In part, this is due to recognition that work outcomes often do not correlate with other health outcomes; the causes of work disability are multiple, complex, and often distinct from associated health conditions or treatments; and that work disability creates an important personal, economic and social burden that is often preventable. Conceptual frameworks, measures, research methods and interventions specific to this area have been developed, many have been validated across different contexts, and an international community of researchers and trainees in work disability prevention has formed. The articles included in this special section exemplify the breadth of current research in this field, and future opportunities for greater cross-disciplinary collaboration and translation of research to practical implementation and policy interventions.

Workers with a chronic disease and work disability

“…Most research in the field of work disability prevention has been done on workers with one specific chronic disease, in the majority of cases a musculoskeletal disease. Recently, researchers have broadened their focus in order to investigate whether similar approaches may be useful for a variety of diseases [24]. By taking into account environmental and organisational factors, this means that a wealth of knowledge becomes available.…”

“…More recently and in line with the ICF conceptualisation and strategy, new interventions aimed at environmental and organisational factors have been explored [24]. Palmer et al [25] summarised the evidence in this field for one disease category.…”

Commentary

“…The high prevalence of work disability in our study population indicates a multifactorial etiology that includes more and frequent causes than for sinonasal adenocarcinoma, but this should not inveigle us into neglecting individual risk factors that step by step may improve our understanding of the mechanisms behind work disability and furthermore may be amendable and thus targeted by preventive initiatives that can improve workers' health (6).…”

Neįgaliųjų Integracijos Į Darbo Rinką Priemonių Tobulinimas Lietuvoje

“…Neigiami veiksniai Pasiūlymai -neigiamas visuomenės požiūris (Radzevičienė, 2005;Kreivinienės, 2007;Kaffemanienė, 2007;Eichhorst, 2010;Pransky, 2011;Heron, 2003); -pačių neįgaliųjų pastangų trūkumas, savarankiškumo stoka, emocinė būklė ir nepasitenkinimas uždarbiu (Kaffemanienė, 2007); -socialiniai skirtumai tarp sveikų ir negalią turinčių asmenų, kurie neigiamai veikia neį-galiuosius įsitraukti į aktyvią darbo rinką dėl esančių uždarbio ir perkamosios galios skirtumų (Lechner, 2003); -gerinti socialinę aplinką -skatinti neįgaliojo, jo šeimos narių, institucijų bei visuomenės aplinkų sąveiką ir plėtoti teigiamą visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, jų pačių motyvaciją ir norą bei gebėjimus dalyvauti aktyvioje darbo rinkoje (Radzevičienė, 2005); -pašalpa negalios atveju demotyvuoja ir mažina tikimybę grįžti į aktyvią darbo rinką (Bratsberg, 2010;French, 2014); -mažinti neįgaliųjų priklausomybę nuo išmokų (Samsonienė, 2008); -aukštas išsilavinimo lygis -apsauginis faktorius augančiam neįgalumo pašalpos poreikiui (Bratsberg, 2010); -socialinių ir specialiųjų paslaugų neįgalie-siems stoka (Kaffermanienė, 2007;Ruolytė-Verschoore, 2012); -papildomų paslaugų, tokių kaip skaitovo, asistento, palydovo, trūkumas (Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012;Fullana, 2007); -nepakankamas neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas (Noreikienė, 2017); -darbo asistentų (tarpininkų, atvejo vadybininkų, darbo vadovų) rengimas bei šių paslaugų diegimas neįgaliųjų integracijos į darbo rinką sistemoje , Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012Casey-Lockyer, 2017); -tokių bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių specialistų kaip logopedo, psichologo, socialinių ir medicinos darbuotojų įtraukimas į neįgaliųjų integracijos procesą (Kavaliauskaitė, 2016); -darbo asistento pareigybė yra numatyta tik socialinių įmonių įstatyme, todėl svarbu parengti išsa-mesnį šios pareigybės reglamentavimą (Baranauskienė, 2007); -fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo stoka, dėl kurios neįgalieji negali pasinaudoti teikiamomis galimybėmis įsitraukti į darbinę veiklą (Okunevičiūtė Neverauskienė, 2012; -informacinės aplinkos pritaikymas -pasitelkiant naująsias technologijas neįgaliesiems palengvinamas grįžimas į darbą, pagal jų poreikius adaptuojant darbo vietas, darbo sąlygas ir darbo aplinką…”

“…Neigiami veiksniai Pasiūlymai Petrauskas, 2007;Ruolytė-Verschoore, 2012;; (Petrauskas, 2007); -medicininė socialinės ekspertizės komisija tik biurokratiškai įvertina darbines neįgaliojo kompetencijas ; -su sveikata susiję barjerai, pavyzdžiui, psichinę negalią turinčiam asmeniui "paūmė-jus ligai darbiniai gebėjimai gali sumažėti arba visai išnykti, o būklei pagerėjus darbingumo kriterijai gali atitikti bendruosius darbinės veiklos reikalavimus" (Radzevičienė, 2009); -svarbu keisti požiūrį asmenis su negalia gydant pagal konkretaus asmens ligos požymius, o ne sisteminiu gydymu (Prudzienica, 2012); -asmens su negalia galimybė dirbti neturi būti nusakoma tik sveikatos būkle ar jos gydymu (Pransky, 2011); -išsilavinimo ir profesinių įgūdžių trūkumas: nepakankamas neįgaliųjų profesinis pasirengimas, neišvystyta neįgaliųjų įdarbinimo ir profesinio rengimo sistema, nesudaryta galimybė profesiniam mokymuisi nuotoliniu bū-du (Kaffemanienė, 2007;Ruolytė-Verschoore, 2012); -skeptiškas akademinės bendruomenės požiūris į neįgaliųjų gebėjimą studijuoti (Ruolytė-Verschoore, 2012); -žemesnis išsilavinimo lygis lemia menkesnį lankstumą ir mažesnes galimybes pasirenkant profesiją ar darbo vietą (Østby, 2011). …”