ŽIV-1 dažniausios mutacijos ir atsparumas antiretrovirusiniams vaistams

Abstract

Tyrimo tikslas. Įvertinti ŽIV infekuotiems pacientams skirtingų ŽIV-1 mutacijų pasiskirstymą ir jų nulemtą atsparumą antiretrovirusiniams vaistams (ARV). Metodai. Mutacijų tipai ir atsparumas vaistams buvo tiriami 149 ŽIV-1 infekuotiems pacientams, kurių kraujo plazmos mėginiai 2011– 2013 m. ištirti Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. ŽIV-1 genotipas ir atsparumas vaistams tirtas pacientams, kurių plazmos virusinis krūvis buvo ne mažesnis 2 000 kopijų/ml. Nustatytų ŽIV-1 mutacijų, sukeliančių atsparumą specifiniams ARV preparatams, duomenys buvo vertinami „HIV-1 Genotyping System Software v2.8“, tiesiogiai prisijungus prie „Stanford HIV Drug Resistance Database“ (http://hivdb.stanford.edu), kur buvo tikrinama sekų kokybė ir nustatomas viruso potipis. Rezultatai. Su atsparumu ARV susiję mutacijos buvo aptiktos 84 pacientams, o iš jų atsparumas vaistams (tiek faktinis, tiek potencialus) – 37 pacientams. Dažniausia aptiktos mutacijos, lemiančios atsparumą proteazių inhibitoriams (PI), buvo L10V, L10IV, L10N, L10I, A71V. Šios mutacijos buvo nustatytos kartu su atsparumo nukleozidiniams atvirkštinės transkriptazės inhibitoriams (NATI) ir nenukleozidiniams atvirkštinės transkriptazės inhibitoriams (NNATI) mutacijomis. Dažniausios atsparumo NATI mutacijos buvo A62V ir V75L, o NNATI mutacijos – V179D, G190S, K103N ir E138A, kurios ir pavienės, ir kartu su kitomis mutacijomis lemia tam tikro lygio atsparumą vaistams. Išvados. Lietuvoje gydomiems ŽIV infekuotiems asmenims būdinga šio viruso mutacijų įvairovė: su atsparumu susietos ir su nustatytu atsparumu vaistams (25 % tyrime dalyvavusių asmenų); su atsparumu susietos, bet be nustatyto atsparumo vaistams (32 % tyrime dalyvavusių asmenų). Prieš paskiriant gydymą ŽIV infekuotiems asmenims svarbu nustatyti atsparumą ARV lemiančias mutacijas ir tęsti atsparumo ARV tyrimus jau gydomiems pacientams.