Currently, a more significant added value is created by intellectual rather than physical capital; yet, according to the current standards of accounting, only a minor segment of intellectual capital is presented in financial accounts of enterprises as it usually does not satisfy one of the criteria of property recognition in financial accounting, namely reliable valuation. As a result, there is an increasing demand for novel methods of valuation, enabling enterprises to establish reliably the value of intellectual capital or its specific segments of a given enterprise. A number of scholars have dealt with the methods of intellectual capital valuation. However, their works analyze and classify different methods of intellectual capital valuation, and different criteria of classification are employed; hence, there is no universally accepted opinion on the issue. That is why the a i m of this research was to generalize a scheme of methods of intellectual capital valuation. The main m e t h o d s applied in the present study are the synthesis and generalization of academic writings, including content analysis. The results of the research and its conclusions are based on the analysis of academic investigations conducted by various authors and the resulting publications. R e s u l t s . The article generalizes the methods of intellectual capital valuation, suggested by a number of scholars, provides comparisons, reveals the multiplicity of the methods, and highlights the unlimited research of the academic field. Besides, the main classifications of methods of intellectual capital valuation are provided, and the applied criteria are defined. C o n c l u s i o n s . It was established that more than sixty different methods for the valuation of the intellectual capital of an enterprise are available. The results of the research show that these methods are classified according to the four following features. Correspondingly, a classification scheme of intellectual capital valuation methods has been developed. It has been established that most methods of intellectual capital valuation are based on scorecard, they assess specific components; of intellectual capital and in the process of valuation do not employ monetary units of measurement. Tis reveals a lack of the studies that focus on the financial aspect of intellectual capital valuation methods.

According to the current accounting standards, only a minor part of intellectual capital is presented in financial statements. Nevertheless, more and more companies in Lithuania and abroad reveal information about their intellectual capital in their annual statements. Therefore, the object of this paper is the disclosure of information on intellectual capital, and the aim is to reveal the trends of disclosure of information on intellectual capital based on annual reports by Nasdaq OMX Baltic-listed companies in the years 2010 to 2012. The main method applied in the present article is content analysis. Results. On the grounds of the described research methodology, the content analysis of annual reports dated from 2010 to 2012 by Nasdaq OMX Baltic-listed companies was performed. By applying the "QDA Miner" software, intellectual capital-related terms were calculated and distributed into three categories (human, relational, and organizational) in terms of the assets and liabilities. The obtained results of the three countries were compared in order to reveal the trends of development; furthermore, a correlation analysis was conducted to reveal the relationship between the market capitalization of a specific country and the level of disclosure on the intellectual capital of enterprises. Conclusions. The present research reveals that the total disclosed information on the intellectual capital of the Nasdaq OMX Baltic-listed companies was increasing each year from 2010 to 2012. On the other hand, the research shows that the trends and the structure of the disclosed information on the intellectual capital are different in each Baltic country. The highest amount of information was revealed by Lithuanian enterprises and the lowest amount is shared by Estonian enterprises. The best-covered information on the intellectual capital presents the employees as an asset while the most scantily revealed information describes intellectual liabilities. J. Ibikunle et al., 2013 and others). However, such a research has never been conducted in the Baltic countries (Lithuania, Latvia, and Estonia). In order to fill this gap, the object of this research is the disclosure of information on the intellectual capital, and the aim is to reveal the trends of the disclosure of information on the intellectual capital, based on annual reports of the Nasdaq OMX Baltic-listed companies of the years 2010 to 2012. The main method applied in the present study is content analysis. In order to achieve a higher precision and objectivity, the QDA Miner software was employed.The paper is structured as follows. Section 1 deals with the concept and structure of the intellectual capital. Section 2 elaborates on former empirical studies on the disclosure of information on the intellectual capital, presented in various academic writings. Section 3 introduces the methodology of the empirical research conducted in this paper. Finally, Section 4 reveals the results of the empirical research and discusses the findings.

AnotacijaPastaruoju metu sudėtinga priimti pagrįstus investicinius sprendimus vadovaujantis tik įmonių finansinėse ataskaitose pateikiama informacija, kadangi vis svarbesnę reikšmę rinkoje dėl savo gebėjimo kurti pridėtinę vertę įgauna intelektinis kapitalas. Tačiau tik maža jo dalis pagal galiojančius apskaitos standartus pateikiama įmonių finansinėse ataskaitose, nes dažnai netenkina vieno iš turto pripažinimo apskaitoje kriterijų -patikimo įvertinimo. Dėl to išoriniai informacijos vartotojai apie įmonę ir jos veiklą gauna tik dalį duomenų, o tai tiesiogiai daro įtaką jų priimamiems sprendimams. Todėl rinkos dalyvių dėmesys tokio tipo informacijai vis auga, o iš to kyla poreikis naujiems vertinimo metodams, kurie leistų įmonėms patikimai nustatyti intelektinio kapitalo ar atskirų jo sudedamųjų dalių vertę. Atsižvelgus į tai, šiame straipsnyje nagrinėjami mokslo darbuose siūlomi intelektinio kapitalo vertinimo metodai. Tiriant mokslo darbuose siūlomus intelektinio kapitalo vertinimo metodus, jų teorinius ir praktinius aspektus, naudoti mokslinės literatūros sintezės, grupavimo, sisteminimo, aprašomosios ir lyginamosios analizės metodai. Parengus apibendrintą įmonės intelektinio kapitalo vertinimo metodų klasifikavimo schemą ir plačiau išnagrinėjus tyrimo tikslą atitinkančius metodus jie sugrupuoti, o jų analizės ir sintezės pagrindu pasiūlytas vienas (FiMIAM), kuris pateikia įmanomai objektyviausias įmonės intelektinio kapitalo ir jo komponentų pinigines vertes. Taikant šį metodą apskaičiuotos realizuotojo įmonės intelektinio kapitalo ir jo komponentų vertės galėtų būti atskleidžiamos suinteresuotiesiems asmenimis ir tai suteiktų jiems papildomos informacijos apie inovacijas, darbo išteklius, plėtros ir tyrimo darbus bei kitus dalykus, kurie ypač svarbūs investuotojams, nes iš dabartinių finansinių ataskaitų sunku spręsti, kaip vadovybė tvarko šiuos jai patikėtus išteklius.Reikšminiai žodžiai: įmonės intelektinis kapitalas, vertinimo metodai, įvertinimas, atskleidimas. ĮvadasPastaruoju metu sudėtinga priimti pagrįstus investicinius sprendimus vadovaujantis tik įmonių finansinėse ataskaitose pateikiama informacija, kadangi vis svarbesnę reikšmę rinkoje dėl savo gebėjimo kurti pridėtinę vertę įgauna intelektinis kapitalas. Tačiau tik maža jo dalis pagal galiojančius apskaitos standartus pateikiama įmonių finansinėse ataskaitose, nes dažnai netenkina vieno iš turto pripažinimo apskaitoje kriterijų -patikimo įvertinimo. Todėl didžioji intelektinio kapitalo dalis pagal galiojančius apskaitos principus nevertinama ir neatskleidžiama išoriniams informacijos vartotojams dėl šiam kapitalui būdingo neapibrėžtumo ir neapčiuopiamumo. Dėl to išoriniai informacijos vartotojai apie įmonę ir jos veiklą gauna tik dalį duomenų, o tai tiesiogiai daro įtaką jų priimamiems sprendimams. Todėl rinkos dalyvių dėmesys tokio tipo informacijai vis auga, o iš to kyla poreikis naujiems vertinimo metodams, kurie leistų įmonėms patikimai nustatyti intelektinio kapitalo ar atskirų jo sudedamųjų dalių vertę. Šie duomenys padėtų atskleisti ir p...

The text of the abstract should be laid out in Times New Roman font, 11 points, justified, line spacing double. Keywords (see below) are in the same style.

Atlikti tyrimai intelektinio kapitalo tematika praplečia intelektinio kapitalo sampratą, jo vertinimą, tačiau problema yra tai, jog analizuojami esminiai intelektinio kapitalo aspektai yra nesujungiami į bendrą ir detalią intelektinio kapitalo vertinimo sistemą. Taip pat trūksta išsamesnių lyginamųjų intelektinio kapitalo atskleidimo tyrimų, universalių atskleidimo kriterijų ir būdo. Dėl šių priežasčių intelektinio kapitalo vertinimas ir atskleidimas praktikoje yra nepatikimas. Visa tai pagrindžia išsamesnių tyrimų apie intelektinio kapitalo vertinimą ir atskleidimą poreikį. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizavus intelektinio kapitalo koncepcinę esmę, suformuoti įmonės intelektinio kapitalo ataskaitos šabloną ir užpildymo gaires. Straipsnyje atlikta intelektinio kapitalo sampratos interpretacijų analizė, kuri leido išskirti intelektinio kapitalo komponentus bei pateikti platesnį jo apibrėžimą. Taip pat nustatyta intelektinio kapitalo struktūra, susidedanti iš trijų lygiaverčių komponentų bei jų tarpusavio sąryšių. Galiausiai nustatytas palankiau vertinamas intelektinio kapitalo atskleidimo būdas – ataskaitos rengimas. Ištyrus užsienio šalių įmonių praktiką, rengiant intelektinio kapitalo ataskaitas, nustatyti pagrindiniai intelektinio kapitalo ataskaitos rengimo principai. Remiantis jais bei teorine analize, sudaryta dviejų dalių įmonės intelektinio kapitalo ataskaita, pateikta intelektinio kapitalo ataskaitos rengimo eiga.