Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: alma.braziuniene@kf.vu.ltStraipsnyje remiantis Lietuvos ir užsienio knygotyrininkų darbais nagrinėjamas termino „reta knyga“ funkcionavimas mokslinėje knygotyros ir praktinėje bibliotekininkystės bei bibliofilijos vartosenoje, sąvokos „reta knyga“ santykis su kitomis knygotyros sąvokomis („vertinga knyga“, „knyga paminklas“, „senoji knyga“). Daroma išvada, kad apibrėžiant knygos (leidinio) retumą reikėtų skirti praktinę bibliofilinės veiklos ir teorinę knygotyros sritis. „Retos knygos“ apibrėžtis galima tik išryškinus istorinio kultūrinio konteksto svarbą. Lietuvių knygotyroje sąvoka „reta knyga“ dar nėra fiksuota normatyviniuose informacijos ir dokumentavimo dokumentuose, todėl tebelaukia kruopštesnės aptarties.

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: alma.braziuniene@tinklas.netStraipsnyje remiantis įvairiais užsienio ir Lietuvos autoriais analizuojama kultūros paveldo samprata, aptariama spaudos paveldo vieta kultūros paveldo sistemoje, nagrinėjami lietuvių išeivijos spaudos paveldo įpaveldinimo ir sklaidos klausimai. Daroma išvada, kad išeivijos spaudos paveldo dalis, nepretenduojanti į specifinės kultūros vertybės statusą, šiuo metu jau yra natūraliai integruotina į bendrąjį Lietuvos spaudos paveldo masyvą.

1671 m. Vilniuje veiklą pradėjusios Pranciškonų konventualų spaustuvės raida ir leidiniai spaudos istorikų įdėmiau nėra tirti. Manoma, kad iš viso per gyvavimo šimtmetį (1671–1781, su pertraukomis) ši spaustuvė yra išleidusi daugiau kaip 160 pavadinimų leidinių, iš jų lietuvių kalba – 13. Straipsnyje apžvelgiamas spaustuvės steigties kontekstas, pateikiami raidos metmenys, teminiu, kalbiniu, poligrafiniu-meniniu požiūriais nagrinėjami Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje esantys šios spaustuvės leidiniai (67 pavadinimų). Daroma išvada, kad, laikoma viena iš vadinamų mažųjų LDK oficinų, Pranciškonų spaustuvė atliko vaidmenį LDK spaudos istorijoje: jos leidiniai įsiliejo į LDK leidinių visetą ir jį reikšmingai pagausino. Esminiai žodžiai: Pranciškonų spaustuvė; LDK spaudos istorija; spaudos paveldas; Vilniaus leidiniai; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Vilniaus universiteto Knygotyros irdokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: alma.braziuniene@kf.vu.ltTerminai „knygų kolekcija“, „knygų rinkinys“, „fondas“ knygotyroje ir bibliotekininkystėje dažnai vartojami sinonimiškai, bet tam tikrais atvejais jų prasmės skiriasi. Knygų kolekcija in corpore įprasta vadinti istoriškai susiformavusį, nedalomą, istorinės, mokslinės ir kultūrinės vertės knygų rinkinį. Straipsnyje analizuojami knygų kolekcijos termino vartojimo teori­niai aspektai, Lietuvos ir užsienio bibliotekose susiklosčiusi knygų kolekcijų gyvavimo praktika. Tyrimo objektas – Lietuvos nacionalinėje, valstybinės reikšmės ir apskričių bibliotekose sukauptos knygų kolekcijos. Ištyrus jų pa­teiktį bibliotekų interneto svetainėse paaiškėjo, kad jose knygų kolekcijos in corpore specialiau neatspindimos, tad vartotojui rasti informacijos apie jas gana keblu. Iš viso šiose bibliotekose sukaupta 144 knygų kolekcijos in corpo­re. Vyraujanti jų grupė – asmeninės bibliotekos (137), institucinių bibliotekų yra septynios. Šiuo metu kolekcijų in corpore komplektavimas sumažėjęs, tai atliepia šiandienos bibliotekininkystės situaciją. Knygų kolekcijos in corpore dėl savo išskirtinumo tampa knygų paminklais, taigi toks jų statusas įparei­goja saugotojus elgtis su jomis kaip su ypatingos vertės dokumentų komplek­sais – knygos paminklais.

Knygotyros ir leidybos tyrimų katedra Universiteto g. 3, LT01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: alma.braziuniene@kf.vu.lt 1517 m. Prahoje LDK pilietis Pranciškus Skorina, kilęs iš Poloc ko, pradėjo spausdinti savo tėvynainiams skirtą Bibliją. Renesanso Europoje tai buvo viena iš anksčiausiai ne lotynų kalba išspausdintų Biblijos knygų. Rusėniškoji Biblija, kaip ją pavadino P. Skorina, buvo leidžiama Prahoje iki 1519 m., iš viso mus pasiekė 23 (nežinome, kiek iš tiesų buvo išspausdinta) jos knygos (atskiros Biblijos dalys) senąja slavų kalba su rusėnų kalbos intarpais. Iki šiol Rusėniškoji Biblija meno istorikus stebina savo meniniu apipavidalinimu, kal bos, religijos, papročių ir kt. tyrėjus -savo tekstais, spaudos istorikus -aukšta poligrafine kokybe. Šios Biblijos pasirodymas -svarbus įvykis Lietuvos, Čeki jos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų kaimyninių šalių kultūros istorijoje.Lietuvoje P. Skorinos Biblijos 500 metų jubiliejaus atgarsiai prasidėjo 2017 m. vasario 23 d., kai Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta autorių ko lektyvo parašyta knyga Pranciškaus Skorinos "Rusėniškajai Biblijai" -500 1 . Ren ginyje dalyvavo leidinio sudarytojas dr. Sigitas Narbutas, straipsnių autoriai dr. Rima Cicėnienė, dr. Daiva Narbutienė, habil. dr. Sergejus Temčinas, dr. Ilja Lemeškinas. Plačiajai visuomenei skirtame leidinyje apžvelgta Lietuvos raštijos raida iki P. Skorinos (R. Cicėnienė), pagrindiniai P. Skorinos biografijos bruo žai (S. Temčinas), P. Skorinos gyvenimo Prahoje laikotarpis (I. Lemeškinas), 1522 m. ir 1525 m. Vilniuje pasirodžiusios P. Skorinos knygos (S. Temčinas), mįslingas P. Skorinos gyvenimo saulėlydžio Prahoje laikotarpis (I. Lemeški nas) ir leidyba LDK po P. Skorinos (D. Narbutienė). Leidinyje taip pat rašoma apie P. Skorinos atminimo įprasminimą Lietuvoje (S. Narbutas), Baltarusijoje (Aleksandras Gruša), Čekijoje (I. Lemeškinas). Jau knygos sutiktuvėse susirin kusiuosius sudomino leidinio autorių atradimai: I. Lemeškino įžvalga, kad Rusėniškosios Biblijos pradžioje esančiame P. Skorinos portrete jis save pavaizdavęs beūsį -priešingai, nei iki šiol buvo manyta ("ūsai" -tai tik šešėlį reiškiantis