BackgroundThis study aimed at evaluating the diagnostic and outcome prediction value of transthoracic impedance cardiography (ICG) in heart failure (HF) patients admitted for in-hospital treatment due to flare-ups of their condition.Material/MethodsIn total, 120 patients of intensive care units who were admitted due to HF flare-ups were involved to the study. The findings of ICG were compared to data obtained by other methods used for diagnosing HF.ResultsStatistically significant (p<0.001) results were obtained when evaluating differences in ICG data between admission and discharge from the intensive care unit. In addition, a correlation was detected between brain natriuretic peptide (BNP) and thoracic fluid content index (r=0.4, p<0.001). Differences in ICG values, and BNP data emerged after the participants were grouped according to NYHA classes (p<0.05). The evaluation of lethal outcome during 6 months after the discharge yielded statistically significant results: BNP ≥350 pg/mL (Odds Ratio (OR) 4.4), thoracic fluid content ≥34 1/kOhm (OR 4.3), and systolic time ratio ≥0.55 (OR 2.9), p<0.05.ConclusionsICG data might be applied for the diagnosis and prognosis of HF, although the links between ICG and HF need further evaluation.

Įvadas. Gydant progresuojantį širdies nepakankamumąsu sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmimofrakcija šalia pagrindinių medikamentų grupių(AKFI/ARB, BAB, MRA) skiriamas ir digoksinas.Gydant vyresnio amžiaus pacientus svarbu atsižvelgtiį su amžiumi susijusius farmakokinetikos ir farmakodinamikospokyčius: sumažėjusį glomerulų filtracijosgreitį, lytį, šalutines ligas. Vyresnio amžiaus pacientaiblogiau toleruoja digoksino preparatus nei jaunesni.Jie turi padidėjusią digoksino toksiškumo riziką.Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvinistyrimas II lygio kardiologijos skyriuje. Tirti 65 metųir vyresni pacientai, ambulatoriškai vartoję digoksiną.Tirtos sąsajos tarp serumo digoksino koncentracijosir pacientų amžiaus, digoksino vartojimo schemos,lyties, kreatinino, kalio koncentracijos, glomerulųfiltracijos greičio, sergamumo šalutinėmis ligomis,elektrokardiografinių pakitimų, diuretikų bei antiaritminiųvaistų vartojimo.Rezultatai. Vidutinė digoksino koncentracija serume2,01 ng/ml (min. 0,40 ng/ml, maks. – 5,10 ng/ml).Nustatyta, kad serumo digoksino koncentracija suamžiumi didėja (r=0,261, p=0,000). Nustatyta sąsajatarp inkstų funkcijos ir serumo digoksino koncentracijos.Kreatinino koncentracijos padidėjimas lemiair serumo digoksino koncentracijos padidėjimą(r=0,182, p=0,009). Su amžiumi mažėja glomerulųfiltracijos greitis, kuris susijęs su didėjančia serumodigoksino koncentracija (r= -0,335, p=0,000). Nustatyta,kad tarp moterų digoksino koncentracija didesnė,nei tarp vyrų (p&lt;0,05). Didesnė digoksino paros dozėbuvo susijusi su didesne digoksino koncentracija serume(p&lt;0,05). Antiaritminių vaistų ir diuretikų vartojimastaip pat buvo susijęs su didesne digoksinokoncentracija serume (p&lt;0,05). Didėjanti digoksinokoncentracija serume lėmė elektrokardiografiniuspokyčius: bradikardiją, skilvelines ekstrasistoles, atrioventrikulinęblokadą (p&lt;0,05).Išvados. Mūsų tyrimo duomenimis, didesnė serumodigoksino koncentracija buvo susijusi su vyresniuamžiumi, moteriška lytimi, didesne kreatinino koncentracijair sumažėjusiu glomerulų filtracijos greičiu,didesne paros digoksino doze, antiaritminių vaistų irdiuretikų vartojimu, elektrokardiografiniais pakitimaisbei obstrukcinės plaučių ligos buvimu. Vyresniemspacientams rekomenduojama digoksino parosdozė yra 0,125 – 0,0625 mg. Serumo digoksinokoncentracija 1 ng/ml yra pakankama. Tirtų pacientųvidutinė serumo digoksino koncentracija buvo 2,01ng/ml, taigi viršijo rekomenduojamą. Lietuvoje nėra0,125 mg digoksino tablečių. Reikėtų inicijuoti jųpatekimą į Lietuvos vaistų rinką.

Background:Scientific data regarding transthoracic impedance cardiography (ICG) parameters and its utility in patients with heart failure (HF) remains controversial. This study from a single center in Lithuania aimed to evaluate the role of ICG in the diagnosis and outcome evaluation of patients who were admitted to the hospital due to HF exacerbation. Material/Methods:The sample consisted of 301 consecutive patients with a previous chronic HF diagnosis (166 men, 135 women) hospitalized for HF flare-ups. ICG data were compared to other noninvasive HF diagnostic tests. Data about patient outcomes were gathered from the Lithuanian Medical Record Database. Results:A weak correlation of amino-terminal pro-brain natriuretic peptide (NT-proBNP) with thoracic fluid content (TFC) and thoracic fluid content index (TFCI) was found (r=0.204, P<0.001 and r=0.207, P<0.001, respectively).There was weak to moderate correlation of 6-min walk distance with main ICG data. There was weak correlation between left ventricular ejection fraction (LVEF) with TFCI (r=-0.163, P=0.005), systolic index (r=-0.137, P=0.017), and systolic time ratio (r=0.236, P<0.001). By multivariate Cox proportional analysis, the following parameters were independently associated with cardiac death (P<0.001): NT-proBNP ³425.5 pmoL/L (hazard ratio (HR), 5.104, 95% confidence interval (CI) 3.326-7.832), TFC ³36.9 1/kOhm (HR, 4.604, 95% CI 2.701-7.849), LVEF £40% (HR, 4.942, 95% CI 2.8256-8.647). Conclusions:The combination of non-invasively measured TFC, LVEF, and NT-proBNP showed great prognostic value for predicting readmissions and cardiac death in patients with HF.

No abstract