Enlighten -Research publications by members of the University of Glasgow http://eprints.gla.ac.ukAssociations between diet and handgrip strength: a cross-sectional study from UK Biobank.

Background. Low back pain is one of the most common problems among ballroom dancers. The aim. To determine the correlations between the hypermobility of the lumbar spine, lower back pain and static endurance of the trunk muscles in sports dancers. Methods. 36 ballroom dancers (50% males and 50% females) between the ages of 16 and 22 participated in the study. The subjects filled out a questionnaire, inclinometry was performed to determine the amplitudes of spinal movements, the static endurance of the trunk muscles was assessed according to the McGill methodology, and the intensity of the felt pain was assessed on the analog pain scale. Results. 72.2% of dancers have experienced lower back pain at least once in their life. The average back pain intensity for males was 2.17 ± 2.92 p., and for females – 3.56 ± 2.66 (p< 0.05). The amplitude of back extension was 28.1° for dancers with back pain, and 22.2° for those without. The average endurance of the back muscles of the subjects who felt pain was 101s, and 117s for those who did not. The average endurance of the left side of the trunk muscles was 70s in subjects with low back pain and 83s in subjects without. A statistically significant difference was found between pain sensation and extension amplitude (p<0.05) and pain sensation and static endurance of trunk muscles (p<0.05). Conclusion. The more intense the pain, the greater the amplitude of the spine. With lower back pain the static endurance of the muscles of the back and left side of the trunk was shorter. Keywords: hypermobility of the spine, back pain, static endurance of the trunk muscles, sports dancing.

Pagrindimas. Sveikatos priežiūros specialistai dažnai patiria su darbine veikla susijusius kaulų ir raumenų pažeidimus dėl netinkamų paciento kūno padėties keitimo padėčių arba judesių. Todėl svarbu studentus, kurie mokosi sveikatos priežiūros srityje, išmokyti teisingų būdų ir metodų. Pablogai tokios žinios suteikiamos ergonomikos dalyke. Skirtingos mokymo institucijos turi skirtingas mokymo programas ir neaišku, ar jas baigusieji gavo vienodas arba panašias žinias bei įgūdžius. Tikslas – išanalizuoti skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, ergonomikos dalyko mokymo turinį ir nustatyti mokymo skirtumus tarp skirtingų institucijų. Metodai. Atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo dešimties Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių kineziterapeutus, ergoterapeutus ir slaugytojus, atstovai. Apklausa atlikta įgyvendinant ES projektą „Ergonominio švietimo atnaujinimas“ sveikatos priežiūros studentams Europos aukštosiose mokyklose (angl. Reniewing of Ergonomic Education RENE in European HEIs), kuriame dalyvauja šešios šalys partnerės: Ispanija, Portugalija, Suomija, Estija, Lietuva ir Slovėnija. Šiuo projektu siekiama sukurti tarptautinį saugaus pacientų kūno padėties keitimo ir perkėlimo mokymų kursą. Rezultatai. Nustatyta, kad daugumoje (70 proc.) aukštojo mokslo institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, ergonomikos dalykas pateikiamas kaip atskira disciplina, jam skirtingose mokymo įstaigose skiriamas skirtingas kreditų skaičius: nuo vieno iki penkių kreditų (ECTS), kai kuriose institucijose (30 proc.) ergonomikos žinios integruotos į kitus dalykus. Ergonomikos dalyko mokymo turinys ir metodologija skiriasi tarp institucijų. Išvados. Lietuvos aukštosiose mokyklose, rengiančiose kineziterapeutus, ergoterapeutus ir slaugytojus, ergonomikos mokymo turinys, metodologija ir turimos priemonės skiriasi. Siekiant, kad visi absolventai įgytų vienodas žinias ir įgūdžius, reikėtų praplėsti ir suvienodinti mokymo turinį. Raktažodžiai: ergonomika, paciento priežiūra, mokymo turinys, metodai

Tyrimo pagrindimas. Sparčiai tobulėjančios ir lengvai prieinamos šiuolaikinės technologijos užima vis didesnę vaikų ir paauglių kasdieninio gyvenimo dalį (Paavonen et al., 2010). Išmanieji telefonai, planšetės ir kompiuteriai (tiek nešiojami, tiek stacionarūs) tapo neatsiejama jaunų žmonių mokymosi ir laisvalaikio dalimi (Young et al., 2012; Korpinen et al., 2013). Taip pat padaugėjo vaikų ir paauglių laikysenos sutrikimų, dažnas skundžiasi įvairaus pobūdžio skausmu nugaroje, ypač kaklinėje ir juosmeninėje dalyse (Brink et al., 2013; Bimboga, Korhan, 2014). Tikslas – nustatyti šiuolaikinių technologijų naudojimo trukmės ir paauglių laikysenos bei statinės raumenų ištvermės sąsajas. Metodai. Buvo tiriami 84 asmenys (60 merginos, 24 vaikinai). Tiriamųjų laikysena įvertinta 1987 m. W. W. K. Hoeger (Arcinavičius ir kt., 2004) vizualia laikysenos vertinimo anketa, technologijų dažnio, trukmės, pojūčių nugaroje ir fizinio aktyvumo klausimyno anketa, statinė raumenų ištvermė – McGill (2002) metodika. Rezultatai. 90% tiriamųjų pasireiškė nemalonūs pojūčiai nugaroje (13% visoje nugaroje, 9% kakle, 35% viršutinėje nugaros dalyje, 43% juosmeninėje nugaros dalyje). Visi tiriamieji naudojosi šiuolaikiniais technologijų įrenginiais (75% kompiuteriu, 10% planšete, 95% telefonu). 10% tiriamųjų laikysena puiki (45–50 balų), 35% – gera (44–45 balai), 55% – laikysena patenkinama (39–30). Nesinaudojančių kompiuteriu laikysenos vidurkis siekė 40,2 balo, o tų, kurie praleido 4 ir daugiau valandų – 43, nesinaudojančių planšete – 40, o tų, kurie naudojosi planšete 1–2 h – 39. Tiriamieji, kurie nesinaudoja telefonu daugiau nei skambinant, surinko 42 balus, o tie, kurie naudojosi 4 ir daugiau valandų – 38,7 balo. Vertinant moksleivių laikyseną ir statinę liemens raumenų ištvermę nustatyta teigiama vidutinio stiprumo reikšminga koreliacija tarp laikysenos ir nugaros bei dešinės pusės raumenų statinės liemens ištvermės (r = 0,33; r = 0,41), praleisto laiko prie kompiuterio ir statinės liemens raumenų ištvermės – silpni ir vidutinio stiprumo teigiami koreliaciniai ryšiai, reikšmingas ryšys buvo su kairės pusės statine liemens raumenų ištverme (r = 0,24). Vertinant laiką, praleistą naudojantis planšete, ir statinę liemens raumenų ištvermę, gauti neigiami silpni koreliaciniai ryšiai, reikšmingas ryšys – su pilvo raumenų statine ištverme (r = –0,29). Įvertinus telefono naudojimo trukmę, laikyseną ir ištvermę, nustatyti neigiami silpni ir vidutinio stiprumo reikšmingi koreliaciniai ryšiai. Išvados. 10% tiriamųjų nustatyta puiki laikysena, 35% – gera, 55% – patenkinama. Nustatytas tiesioginis vidutinio stiprumo reikšmingas ryšys tarp paauglių laikysenos ir liemens raumenų statinės ištvermės. Šiuolaikinių technologijų priemonėmis kasdien naudojasi 100% tiriamųjų, o vidutinė naudojimosi trukmė yra keturios valandos. Gauti reikšmingi silpni ir vidutinio stiprumo ryšiai tarp šiuolaikinių technologijų naudojimo trukmės ir statinės liemens raumenų ištvermės bei laikysenos. Raktažodžiai: šiuolaikinės technologijos, paauglių laikysena, statinė raumenų ištvermė.