debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius? angelė Pečeliūnaitė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė daktarė Saulėtekio al. 9-I, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 05, faks. (+370 5) 236 61 04 El. paštas: angele.peceliunaite@kf.vu.lt Informacinės komunikacinės technologijos sparčiai vystosi ir tobulėja. Debesų kompiuterija (Cloud Computing) yra dar viena naujovė, sparčiai pradėjusi plisti XXI a. pradžioje. Debesų kompiuterija -tai galimybė naudotis kompiuterine ir programine įranga internete ir mokėti tik už tai, kiek teikiama paslauga buvo pasinaudota. Debesų kompiuterijos paslaugos pirmiausia buvo orientuotos į verslą. Šio straipsnio tikslas -apžvelgti debesų technologijas ir jų teikiamas galimybes akademinei bendruomenei -studijoms, mokslui, bendradarbiavimui ir mokslinei komunikacijai. Analizuojamos trijų korporacijų siūlomos paslaugos, kreipiant dėmesį į paslaugų įvairovę, galimybes rengti projektus, konferencijas etc., technologijos saugumą, mobilumą ir paslaugų kainą. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad debesų kompiuterija yra patraukli mokslui ir studijoms. Debesį galima panaudoti studijoms, moksliniam darbui, bendradarbiavimui ir mokslinėje komunikacijoje, tik svarbu pasirinkti poreikius tenkinantį atitinkamą debesį. Pagrindiniai žodžiai: debesų technologijos, debesų kompiuterija, viešas ir privatus debesis, virtualus privatus tinklas, SaaS, PaaS, IaaS, virtualizacijos procesai, duomenų centrai, Microsoft Office 365, Microsoft Web Apps, Zoho debesis, Google Apps studijoms, mokslo komunikacija.

Straipsnyje nagrinėjama problema siejama su viešųjų bibliotekų paslaugų poveikiu vartotojui. Pristatomi nepriklausomo Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų veiklos ir bendruomenės gyvenimo kokybės sąsajų tyrimo apibendrinti rezultatai -pasitenkinimo viešųjų bibliotekų paslaugomis gyvenimo kokybės kontekste indeksas (VPI 2 ). Indeksas apskaičiuotas atsižvelgiant į apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų svorius, kurie siejami su poveikiu gyvenimo kokybei. Nors bendras (visų apklausos dalyvių) pasitenkinimo paslaugomis indeksas didžiausias vertinant pasitenkinimą informacinėmis paslaugomis

No abstract

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: angele.peceliunaite@kf.vu.ltInternetas ir informacinės komunikacinės technologijos, suteikiančios informacijos vartotojui neribotų galimybių pasiekti, apdoroti, dalytis, skleisti informaciją, komunikuoti įvairiomis formomis, neišvengiamai veikia žmogaus elgseną, keičia jo įpročius. Informaciją valdančios įstaigos, keldamos sau uždavinį kuo geriau tenkinti vartotojų poreikius, turi nuolat domėtis informacijos vartotojų elgsena, stebėti jos kitimą ir laiku reaguoti į pokyčius.Straipsnyje pateikiamas Lietuvos akademinių bibliotekų elektroninių katalogų svetainių lankytojų tyrimas, naudojant Google Analytics (GA) svetainių analizės įrankį, kuris leidžia fiksuoti laike įvairius informacijos vartotojųelgsenos kitimus. Vienerių metų trukmės tyrimas atskleidė augantį informacijos vartotojų potencialą dirbti su mobiliaisiais įrenginiais, taip pat išryškėjo darbo spartos tendencijos: trumpėja svetainėje praleistas laikas, didėja puslapių atmetimo rodiklis, mažėja seanso metu peržiūrimų puslapių skaičius.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetoBibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė, daktarė Saulėtekio al. 9-I, LT-10222 Vilnius El. paštas: angele.peceliunaite@kf.vu.lt Straipsnyje aktualinamos šiuolaikinių bibliotekų elektroninės informacijos paslaugos. Siekiant jų efektyvumo ir kuo geriau tenkinti išaugusius informacijos vartotojų poreikius, siūlomi alternatyvūs projektinei veiklai būdai -"debesų" technologijos. Šie technologiniai sprendimai turėtų palengvinti bibliotekų išgyvenimo problemas ir suteiktų galimybių siūlyti naujas elektronines paslaugas -virtualias elektronines skaityklas.Aptariami pasikeitę skaitytojų informacijos poreikiai, identifikuojamos bibliotekų problemos ir iššūkiai, kuriuos jos turi įveikti, kad maksimaliai patenkintų vartotojų poreikius. Kaip vykdomos bibliotekų projektinės veiklos alternatyvą autorė parodo kitas galimybes. Paaiškinus "debesų" technologijų esmę, analizuojamos "debesų" technologijų paslaugos, kurios padėtų sukurti virtualią biblioteką "debesyje". Perkeliant skaitmeninius bibliotekos fondus į "debesį", dalį bibliotekos problemų išspręstų "debesų" paslaugos teikėjas. Straipsnio autorė siūlo virtualios bibliotekos "debesyje" struktūrinę schemą, pagal kurią sumodeliuota biblioteka ne tik teiktų tradicines informacijos paslaugas, bet ir galėtų tapti trečiąja vieta internete. Įvardijama naujos kartos bibliotekos paslauga -virtuali elektroninė skaitykla, apibrėžiamos funkcinės jos galimybės. Šios įžvalgos yra grindžiamos mokslinių straipsnių ir ekspertų apibendrinimų analize, pasaulio mokslininkų ir praktikų atliktais bandymais.Pagrindiniai žodžiai: šiuolaikinė biblioteka, "debesų" technologijos, "debesų" paslaugos (SaaS, IaaS, PaaS, LaaS), "debesų" modeliai, skaitmeninė biblioteka, skaitmeninės informacijos valdymas, virtuali biblioteka "debesyje", virtuali elektroninė skaitykla.