SantraukaArachnoidinė cista -tai įgimta, į smegenų skystį panašiu skysčiu užpildyta ertmė tarp voratinklinio dangalo lapelių, kuri nesusisiekia su povoratinkliniu tarpu. Simptominės arachnoidinės cistos gydomos chirurginiu būdu. Priklausomai nuo lokalizacijos, neurochirurgo patirties bei techninių priemonių atliekama kraniotomija, cistos aspiracija, sienelės šalinimas ir cistos ertmės sujungimas su kaukolės pamato cisternomis; endoskopinė cistocisternostomija ir cistoventrikulocisternostomija (cistos aspiracija ir sujungimas su kaukolės pamato cisternomis ar skilveliais), stereotaksinė aspiracija bei cistoperitoninis šuntavimas. Šiame straipsnyje aprašoma endoskopinio arachnoidinių cistų gydymo metodika, pateikiami KUL Neurochirurgijos klinikoje gydytų pacientų klinikos, diagnostikos ypatumai bei artimieji endoskopinio gydymo rezultatai. 2011 m. sausio -2013 m. sausio mėnesiais KUL dėl galvos smegenų arachnoidinių cistų endoskopiniu būdu buvo operuoti 6 pacientai. Keturiems (66,7 proc.) pacientams buvo diagnozuotos vidurinės kaukolės daubos, o 2 (33,3 proc.) -skilvelių arachnoidinės cistos. Keturiems pacientams atliktos endoskopinės cistocisternostomijos, o kitiems -cistoventrikulostomija ir cistoventrikulocisternostomija. Ankstyvuoju pooperaciniu periodu visiems pacientams stebėtas subjektyvus savijautos pagerėjimas. Vienam pacientui išsivystė pooperacinis necukrinis diabetas. Endoskopinis galvos smegenų arachnoidinių cistų gydymas -efektyvus, saugus ir minimaliai invazinis galvos smegenų arachnoidinių cistų gydymo metodas. Daugumoje atvejų jis turėtų būti pirmaeilis simptominių arachnoidinių cistų gydymo metodas. GALVOS SMEGENŲ ARACHNOIDINIŲ CISTŲ ENDOSKOPINIS GYDYMAS Kęstutis Jacikevičius, Antanas Romas Gvazdaitis Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikaĮvadas Arachnoidinė cista -tai įgimta, į smegenų skystį panašiu skysčiu užpildyta ertmė tarp voratinklinio dangalo lapelių, kuri nesusisiekia su povoratinkliniu tarpu [1-4, 6-7, 16-18, 20]. Tuo jos skiriasi nuo netikrųjų arba antrinių cistų, kurios susiformuoja dėl įgyto smegenų skysčio susikaupimo. Įgytos cistos formuojasi po patirtų galvos traumų, už-degimų, pakraujavimų; todėl jų sienelėse dažnai randama hemosiderino, o skystyje -uždegiminių ląstelių [1][2][3]5].Galvos smegenų arachnoidinių cistų etiologija nėra pilnai aiški [1,2,4,6,8]. Labiausiai paplitusi yra teorija, kad apie 15 embrioninio vystymosi savaitę įvykus nukrypimui nuo normalaus voratinklinio dangalo vystymosi tarp dviejų voratinklinio dangalo membranų susiformuoja tarpas, kurį užpildo smegenų skystis. Hipotezė, kad tai yra sklaidos defektas grindžiama šių cistų lokalizacija šalia normalių povoratinklinių cisternų, taip pat jų kartais nustatoma broliams ir seserims; kartu būna nustatoma veninių anomalijų (pvz.: Silvijaus venos nebuvimas) ir kitų įgimtų sklaidos defektų (didžiosios smegenų jungties agenezė, Marfano sindromas) [8,9,17].Galvos smegenų arachnoidinės cistos -nedažna kaukolės ertmės patologija. Jos sudaro tik 0,1-2 procentus visų netrauminių intrakranijinių tūri...

Raktažodžiai: hemangioblastoma, netipinė eiga, chirurginis gydymas. SantraukaHemangioblastomos yra reti, gerybiniai lėtai augantys kraujagysliniai centrinės nervų sistemos navikai, kurie dažniausiai lokalizuojasi smegenėlėse, smegenų kamiene ir nugaros smegenyse. Jie sudaro 1-3% visų centrinės nervų sistemos navikų ir 7-10% pirminių užpakalinės daubos navikų tarp suaugusių žmonių. Hemangioblastomos 70-80% atvejų auga sporadiškai, o likę atvejai yra sudedamąja von Hippel -Lindau ligos dalimi. Sporadinės hemangioblastomos nelinkę recidyvuoti po chirurginio pašalinimo, o von Hippel -Lindau sindromo atvejais navikai neretai atauga ir išplinta. Klinikiniai simptomai priklauso nuo navikų lokalizacijos, dydžio ir sukeltos smegenų edemos. Smegenėlių -smegenų kamieno hemangioblastomos dažniausiai sukelia galvos skausmus, ataksiją, diskoordinaciją, disfagiją, pykinimą ir vėmimą. Spinalinės hemangioblastomos gali pasireikšti stuburo ir kojų skausmais, jutimų sutrikimais ir paralyžiais. Čia pateikiamas netipinės eigos hemangioblastomos klinikinis atvejis: besikartojantis naviko recidyvavimas po jo chirurginio pašalinimo, naviko metastazavimas į spinalinį kanalą ir greitas jo augimas, ryškios smegenų vandenės išsivystymas. ĮvadasHemangioblastoma yra nepiktybinis, lėtai augantis kraujagyslinės kilmės centrinės nervų sistemos navikas, dažniausiai nustatomas smegenėlėse, smegenų kamiene ir nugaros smegenyse [1][2][3][4][5][6][7]. Hemangioblastoma vystosi iš hemangioblastų, todėl gali plisti su krauju ar transformuotis į pirmines endotelines ląsteles [2].Hemangioblastomos sudaro 1-3% visų pirminių centrinės nervų sistemos (CNS) navikų, 2-6% -nugaros smegenų navikų, bei 7-10% pirminių užpakalinės kaukolės daubos navikų [1,[4][5][6].Hemangioblastomos gali būti pirminės arba susiję su Von Hippel-Lindau (VHL) liga. Pirminės hemangioblastomos dažniausiai diagnozuojamos suaugusiems žmonėms penktame dešimtmetyje; jos būna pavienės ir diagnozės nustatymo metu būna simptominės dėl naviko progresavimo, aplinkinės smegenų edemos ar naviko sukeltos cistos formavimosi [13]. Daugumai sergančiųjų nustatomos cistinės hemangioblastomos su intramuraliniu naviko komponentu ar be jo. Jos visada turi aiškias ribas ir gerai skiriasi nuo nervinio audinio [14][15]. Von Hippel-Lindau (VHL) liga yra autosominiu dominantiniu būdu paveldima liga, susijusi su von Hippel-Lindau tumoro supresoriaus geno, esančio 3 chromosomoje, mutacija, kuri sukelia įvairių lokalizacijų navikų vystymąsi [4]. Tai paveldima šeiminė navikinė liga, kuri nustatoma -1 iš 36,000 naujagimių [4,[16][17]. Dažniausiai tai centrinės nervų sistemos ir tinklainės hemangioblastomos, inkstų šviesialąs-telinė karcinoma ir feochromocitoma ar paragangliomos. Esant šiai ligai dažnai nustatomos įvairios cistos, ypač kasos ir inkstų, endolimfos maišelio navikai, sėklidės prielipo ir plačiojo gimdos raiščio cistoadenomos, kasos cistoadenomos ir neuroendokrininiai navikai [4,17].Literatūros duomenimis, centrinės nervų sistemos hemangioblastomos dažniausiai būna sporadinės, o 20-30% atvejų nustatomo...

SantraukaNeurosarkoidozė -tai viena iš retesnių sarkoidozės pasireiškimo formų, pažeidžiančių nervinį audinį. Neurosarkoidozė gali sukelti bet kurios nervų sistemos dalies pakenkimą, tačiau dažniausiai nustatoma galvinių nervų, smegenų dangalų bei pagumburio -hipofizės ašies pakenkimo klinika. Hidrocefalija -tai viena iš rečiausių nervų sistemos sarkoidozės apraiškų ir ypač reta kaip pradinė manifestacija. Žemiau pateikiamas klinikinis atvejis jauno paciento su hidrocefalijos klinika, kuriam atlikus visus įmanomus tyrimus, įskaitant ir smegenų audinio biopsiją, nustatyta galutinė neurosarkoidozės diagnozė. Iš visų nervų sistemos pažaidų -būtent hidrocefalija sunkiausiai pasiduoda gydymui ir yra blogiausios prognozės. ĮvadasSarkoidozė -tai uždegiminė multisisteminė liga, galinti pažeisti bet kurią nervų sistemos dalį. Kadangi neurosarkoidozė gali pasireikšti įvairiai, jos diagnostika neretai būna kebli. Neurosarkoidozei dažniausiai būdinga galvinių nervų, smegenų dangalų bei pagumburio -hipofizės ašies pakenkimo klinika. Jei neurologinis sindromas atsiranda pacientui su aktyvia sistemine sarkoidoze, įrodyta biopsija, diagnozę nustatyti nesudėtinga. Neturint kitos lokalizacijos histologiniu tyrimu įrodytos sarkoidozės, neurosarkoidozę diagnozuoti yra sudėtinga. Atsiradus neurologiniams simptomams pacientui su neaktyvia ir ypač nesirgusiam sarkoidoze įrodyti, kad tai dėl sarkoidozės sąlygotas pakenkimas, reikalinga pažeisto nervinio audinio biopsija. Žemiau pristatomas retas klinikinis atvejis paciento, kuriam nustatyta sarkoidozė, įrodyta pakenkto smegenų audinio biopsija, pasireiškusi hidrocefalijos klinika. Apie neurosarkoidozės galimas pasireiškimo formas, diagnostiką, gydymą bei prognozę žemiau pateikiama literatūros apžvalga. Kadangi HIDROCEFALIJA PASIREIŠKUSI NEUROSARKOIDOZĖ (KLINIKINIS ATVEJIS)Antanas Romas Gvazdaitis¹, Kęstutis Jacikevičius¹, Loreta Radvinskienė¹, Saulius Taroza² ¹Klaipėdos universitetinė ligoninė, ²Klaipėdos jūrininkų ligoninė neurosarkoidozė yra reta liga, dauguma tyrimų apima nedideles pacientų grupes, o atliktų prospektyvinių tyrimų yra nedaug. Klinikinis atvejisT. P., 26 metų vyras, atvykęs į Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) skubios pagalbos skyrių, skundėsi stipriu galvos skausmu, pykinimu, pusiausvyros sutrikimu. Minėti simptomai palaipsniui progresavo apie du -tris mėnesius. Paskutinį mėnesį artimieji pastebėjo, kad pacientas prasčiau orientuojasi aplinkoje, trinka atmintis. Dėl minėtų skundų pacientas anksčiau nebuvo tirtas. Iš gyvenimo anamnezės patikslinta, kad prieš dvejus metus turėjo galvos traumą su sąmonės sutrikimu. Kitas ligas neigė. Pacientas stacionarizuotas į KJL neurologijos skyrių. Neurologinė būklė stacionarizuojant: sąmoningas, iš dalies nesiorientuoja laike ir erdvėje, sutrikusi trumpalaikė bei ilgalaikė atmintis. Stebėtas smulkus, simetriškas horizontalus fiksacinis nistagmas abipus. Galviniai nervai be pakitimų. Galūnių jėga gera, simetriška. Sausgysliniai refleksai simetriški, pagyvinti. Abipus teigiami patologiniai Babinskio refleksai. Kernigo požymiai silpn...