Raktažodžiai: hiperlipidemija, hipertrigliceridemija, pankreatitas, cukrinis diabetas, diabetinė ketoacidozė, plazmaferezė. SantraukaHiperlipideminis pankreatitas (HP) diagnozuojamas, kai yra labai didelis trigliceridų (TG) kiekis kraujyje ir nenustatoma kitų priežasčių, galėjusių sukelti ūminį pankreatitą (ŪP). Mes pristatome klinikinį atvejį, kai 39 m. moteriai buvo diagnozuotas HP kartu su diabetine ketoacidoze (DKA) ir 2 tipo cukriniu diabetu (CD). Moteriai CD diagnozuotas pirmą kartą gyvenime -DKA buvo pradinė diabeto klinikinė iš-raiška. Atlikti tyrimai patvirtino ŪP diagnozę, taip pat nustatyta sunki hipertrigliceridemija (HTG) -20,69 mmol/l. Taikant įprastas ŪP ir kompleksines HP gydymo priemones (plazmaferezę, pastovią insulino ir heparino infuziją) TG kiekis kraujyje per dvi dienas sumažėjo iki optimalaus kiekio. Bendra ligonės būklė gydymosi intensyviosios terapijos skyriuje metu buvo stabili, nors infekcinių komplikacijų išvengti nepavyko. Po 23 dienų moteris išrašyta į namus (rekomenduotas tolimesnis priežiūros planas specialistų kontrolėje ir pabrėžta rizikos veiksnių valdymo svarba). ĮvadasŪP yra gyvybei grėsminga ūmi kasos uždegiminė būklė. ŪP paplitimas pasaulyje didėja ir jo dažnis Vakarų šalių populiacijoje yra 40/100000 [1-2]. Bendras mirštamumas nuo ŪP yra apie 5 proc. [3]. Remiantis tarptautinėmis gairėmis, diagnozė patvirtinama, jei yra bent 2 iš 3 kriterijų [4][5][6][7]: nuolatinis skausmas epigastriumo srityje (nuo vidutinio iki stipraus intensyvumo, paprastai plintantis į nugarą); amilazės ir lipazės aktyvumo padidėjimas kraujyje daugiau kaip 3 kartus; kasos parenchimos struktūriniai pokyčiai, patvirtinti diagnostiniais tyrimais (pilvo kompiuterine tomografija, branduoliniu magnetiniu rezonansu ar ultragarsu). Dažniau-sios ŪP priežastys yra tulžies pūslės ir latakų akmenligė bei alkoholio vartojimas (apie 80 proc. visų ŪP atvejų). HTG, remiantis literatūros duomenimis, yra trečia priežastis ir su- KLINIKINIS ATVEJIS: HIPERLIPIDEMINIS PANKREATITASArmantas Gintautas, Tomas Janušonis, Renata Paškevičiūtė Klaipėdos universitetinė ligoninė, Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika

Darbo tikslas − palyginti Lietuvos Respublikoje regis­truotų paracetamolio 500 mg geriamųjų vaistinių prepa­ratų charakteristikų santraukose pateikiamą informaciją, įvertinti nustatytų skirtumų klinikinę svarbą ir išnagrinėti galimas informacijos skirtumų priežastis. Buvo identifi­kuoti devyni registruoti geriamieji vaistiniai preparatai bei palygintos šių vaistinių preparatų charakteristikų san­traukos. Nustatyta reikšmingų kliniškai svarbios informa­cijos skirtumų. Autorių nuomone, pagrindinė tokių skir­tumų priežastis yra susijusi su registracijos procedūromis.

Inkstų funkcija yra ypač svarbi, dozuojant vaistus. Siekiant išvengti per mažos ar per didelės dozės nepakankamo veiksmingumo ar nepageidaujamo poveikio, būtina kuo tiksliau įvertinti inkstų funkciją ir, remiantis preparato charakteristikų santraukoje pateiktomis rekomendacijomis, koreguoti dozę. Šio straipsnio tikslas – pristatyti inkstų funkcijos vertinimo metodus vaistų dozei parinkti, atsižvelgiant į inkstų funkciją. Šiame straipsnyje apžvelgiami inkstų funkcijos vertinimo metodai, analizuojami jų privalumai ir trūkumai bei veiksniai, darantys įtaką inkstų funkcijos skaičiavimo rezultatams, remiantis naujausiais literatūros duomenimis. Pateikiami pagrindiniai vaistų dozavimo principai esant inkstų funkcijos sutrikimui ir nagrinėjami su inkstų funkcijos įvertinimo metodo taikymu susiję galimi prieštaravimai, dozuojant vaistus. Pateikiamos geriamųjų antikoaguliantų dozavimo, esant inkstų funkcijos sutrikimams, rekomendacijos. Daroma išvada, kad idealaus inkstų funkcijos įvertinimo metodo nėra, ir skiriant bet kokį vaistą, reikia peržiūrėti preparato charakteristikų santrauką ir įvertinti ne tik dozavimo rekomendacijas esant inkstų funkcijos sutrikimui, bet ir inkstų funkcijos vertinimo metodą.