Usually, monuments epigraphs keep a lot of personal and social information about a buried person. This general information may help to better understand the community or residents of a specific area. This is especially true in the case of Klaipėda region and its native population. The results of analysis of survived epigraphs of old Evangelico-Lutheran cemeteries in Klaipėda region are presented in this article. The research was done using social statistical methods, which are usually used to characterize social community. The obtained results allow modeling the stratification organization of former population.

Arūnė Liucija Arbušauskaitė Klaipėdos universitetas Paklauskime šiandieną savęs-kas yra Jonas Grigolaitis? Ką jis nuveikęs, ką sukūręs? Prisipažinkime-žinome labai menkai arba beveik nieko. Vienas kitas atsakytųbuvo toks žurnalistas, dirbo naujienų agentūroje ELTA, mirė išeivijoje. Kai kas pridėtų-parašė knygą apie konclagerį. Tai beveik ir viskas. Todėl nepasinaudoti pasitaikiusia proga jį pristatyti, supažindinti su jo kažkada garsia, bet dabar užmiršta knyga, ir nusistebėti, kokią teisinę koliziją šis žmogus buvo sukėlęs-būtų tiesiog nesusipratimas. Rimčiausia paskata-Vilniuje VšĮ "Vibroseka" savo iniciatyva perleido J. Grigolaičio knygą "Nacių pragare. Kalinio Nr. 40627 išgyvenimai nacių koncentracijos stovyklose 1941-1945". Pirmą kartą ši knyga buvo išleista 1948 m. pabėgėlių stovyklos Dillingene leidykloje "Mūsų kelias". Lietuvių istoriografijoje knygos apie išgyvenimus nacių konclageriuose nėra populiarus dalykas. Balio Sruogos knyga "Dievų miškas", Miko Šlažos "Žvėrys žmogaus pavidalu", Vladislovo Telksnio "Kamino šešėlyje", vienas kitas prisiminimų pluoštelis ir, atrodo, viskas. Tad nutylėtos knygos pasirodymas pats savaime yra reikšmingas įvykis. Be to, šiais metais simboliškai galima paminėti ir du autoriaus "jubiliejus"-110 gimimo ir 55 mirties metų. Jonas Endrikis Grigolaitis gimė 1902 m. liepos 30 d. Povilų k., Šilokarčemos apskrityje. Mokėsi Klaipėdoje lietuviškoje gimnazijoje, 1927-1931 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, baigė teisės mokslus. Buvo kelių vokiškų laikraščių ("Ostsee-Beobachter", "Memeler Beobachter") redaktorius ir pagrindinių lietuviškų dienraščių "Lietuvos keleivis" ir "Vakarai" vyr. redaktorius. Taip pat ELTA korespondentas, vėliau jos atstovas Rytų Prūsijai. Įtakingas ir aktyvus visuomenės veikėjas bei Klaipėdos krašto lietuvių jaunimo organizacijos "Santara" vadovas (1934). Nacistinio anšliuso metu 1939 metų kovo 22-25 dienomis Jonas Grigolaitis, kaip ir dauguma aktyvių lietuvininkų bei lietuvybės gynėjų, buvo suimtas, o po trumpo kalinimo prievarta išgabentas iš Klaipėdos krašto. Apie tai pats savo knygos pratarmėje rašo: "Kalėjimo viršininkas man pranešė, kad aš būsiąs paleistas, o gestapas tuojau pridūrė, jog aš netrukus turiu apleisti Vokietiją. <...>" Vežant ištremiamuosius automobiliu, vienas palydovų pasakęs: "...tamstos esate verti sušaudyti, bet mes, nacionalsocialistai... esame kilnūs ir dovanojame. Bet jei jūs, peckeliai, vėl pamėginsite savo spaudoje teršti Vokietiją, tuomet atskris Goeringas su savo oro laivynu ir visa sumals į miltus" (p. 10).

Skelbiamuose archyviniuose dokumentuose, rašytuose 1944 metų rudenį, kalbama apie karo meto įvykius Šilutės apskrityje. Po 1939 m. kovo mėn. Vokietijos įvykdyto anšliuso ir Antrojo pasaulinio karo metu Šilutės / Šilokarčemos apskritis buvo Vokietijos reicho dalis.Paskutinius Antrojo pasaulinio karo metus dažniausiai prisimename kaip vokiečių armijos pasitraukimą ir Raudonosios armijos įžengimą į Lietuvos teritoriją, tuo pradedant antrąją mūsų respublikos okupaciją. Tačiau atsiplėškime nuo politinių situacijos vertinimų ir prisiminkime kai kuriuos dar mažai kam žinomus epizodus. Juolab kad retsykiais Istorija pati įsibrauna į XXI amžiaus žmo-nių gyvenimą ir buitį, sukeldama nemažai klausimų. Apie tuos klausimus, kurie turi būti atsakyti, yra ir čia skelbiami dokumentai.Preliudija buvo tokia: 2011 m. lapkričio mėn. pradžioje, Armalėnų kaime, Šilutės rajone, kasant vandentiekio trasą, ekskavatoriaus kaušas maždaug iš 1,2 m gylio kartu su žemėmis išvertė ir žmonių kaukolių bei kaulų. Netikėtas radinys sukėlė sumaištį. Tačiau gan greitai buvo išsiaiškinta, kad užtiktoje masinėje kapavietėje yra / gali būti palaidoti rusų karo belaisviai, kalėję karo metais Macikų lageryje. Taip prasidėjo archeologinis ir istorinis tyrimas.Trumpa istorinė pažyma būtų tokia: baigiantis Antrajam pasauliniam karui, mūšiams vykstant jau Lietuvos teritorijoje, tuoj už kovose dalyvavusių Raudonosios armijos dalinių į Lietuvą įžengė frontų užnugario apsaugos NKVD kariuomenės pasienio pulkai (PP). I Pabaltijo fronto užnugario apsaugos pasienio pulkai į Lietuvą turėjo įžengti jau 1944 m. liepos mėn., nors pranešimų apie jų veiklą randama tik nuo gruodžio mėn. Kovojantiems daliniams judant pirmyn, NKVD kariuomenė įsikurdavo užimtose teritorijose, formuodavo savo jėgos ir prievartos struktūras. Jų pagrindinės funkcijos buvo dvejopos: saugoti naujai susidariusias sienas ir stabilizuoti kiek įmanoma kasdienį civilinį gyvenimą, ieškant pasilikusių priešininko grupuočių likučių, neutralizuojant įmanomus teroristinius bei plėšikavimo veiksmus ir pan. Būtent NKVD kariuomenė buvo pirmoji, su kuria tiesiogiai susidurdavo teritorijoje pasilikę civiliai gyventojai. 1944-1945 m. Lietuvoje buvo dislokuota ypač daug vidaus kariuomenės dalinių, nes to reikalavo stiprėjantis pasipriešinimo judėjimas.Kalbant tik apie Klaipėdos kraštą, čia būta šiek tiek kitokios specifikos. Be naujai susidarančios (ir karinių operacijų metu kintančios) sienos su Rytų Prūsija apsaugos, 1944 m. dislokuoti pasienio junginiai iš esmės neturėjo pakankamai informacijos apie teritoriją ir jos gyventojus. 1944 m. spalio mėn. didžiajai krašto gyventojų daugumai pasitraukus drauge su vermachtu, teritorijoje liko nedaug žmonių. Juos suskaičiuoti ir kartu patikrinti, apklausti, ištardyti buvo vienas pagrindinių pasienio tarnybų uždavinių.Publikuojami protokolai yra vieni iš pirmųjų tokio pobūdžio šios institucijos dokumentų, rastų Lietuvoje. Iš jų aiškėja, kad NKVD karininkų supratimas apie teritoriją, kurioje jie atsidūrė, yra menkas. Kada ir kaip Raudonosios armijos ir NKVD ausis pasiekė...

The epigraphs of the Evangelical Lutheran cemeteries of Klaipėda provide rich information. They present exhaustive data on the buried person: full dates of their births and deaths, names, surnames, and maiden names of married women; sometimes even the place of origin or the social-professional status is indicated. Beside the personal data, the epigraphs contain farewell or sacred texts addressed to the dead. The ethnic Evangelical Lutheran cemeteries in Klaipėda Region significantly suffered during the historical and political events unfavourable for them. The majority of tombstones and crosses were totally destroyed and can not be reconstructed. Unique information about the population of the Region was lost forever. In the article, the author analyzes the data presented in epigraphs: the distribution of the dead by gender and age, high infant/ children mortality rates, and other.