Abstract. The impact of clusterization on the development of SME sector has been analysed in this study. The cooperation of companies at national level and on a global scale is becoming more and more important as a tool of economic development. Companies tend to work together in order to share their competencies, reduce various costs, consolidate limited resources, and hereby increase their productivity, innovativeness, and profi tability. It must be emphasized that the role of clusterization is crucial in the development of SME sector, as small and medium-sized enterprises may benefi t from economies of scale and extend the operation limits (size-related limitations of operation are characteristic of most small businesses). Clusters (and similar forms of interorganizational structures) create the environment for innovation and technological advancement. Therefore, small and medium-sized enterprises may gain additional benefi ts that include know-how, cost-saving options, innovative solutions, etc. The authors of this scientifi c study have concluded that the competitiveness of SME sector is closely related to the spread and extent of clusterization processes.

This article is dedicated to the analysis of clusters and methodological aspects for evaluation of their contribution to the competitiveness of economy sectors. The conception of clusters is associated with the last (7-8 th) decades of the 20 th century, when competitive sectoral networks started to form and develop in the USA and Europe. These networks embraced traditional sectors (for example, chair cluster in Italy) and high-tech sectors (for example, Silicon Valley in the USA). It is quite obvious that economic value of these networks and interorganizational relations are enormous for clusters tend to improve productivity, innovative potential, entrepreneurial abilities and competitiveness of companies. In general, the widespread conception of competitiveness is associated with comparative (relative) social, economic, political, technological and other positions of companies, sectors and countries with regard to other companies, sectors and countries. Competitiveness is also a complex phenomenon of economy which has at least three dimensions: 1) macro, 2) mezzo, 3) micro. Macro level is associated with national economy, mezzo level-with regional or sectoral economy, micro level-with companies or business units. Each level has its own specifics and unique indicators that are used in the process of competitiveness evaluation. Competitiveness evaluation is economically important for various reasons: first of all, it enables to identify the strong and weak points of economy in order to ensure sustainable and harmonious growth; secondly, it determines the preconditions to create efficient stimulation instruments for market participants, as it reveals the competitive advantages of products, services, resources, business processes, management strategies, etc. and enables to forecast the ability of companies to survive under competitive pressure. Evaluation of competitiveness is also a complex multi-stage process which must take into account different quantitative and qualitative factors which determine the ability of certain companies, sectors, regions and countries to compete and gain competitive advantage with regard to analogical units. As various partnerships or networks (including clusters) gradually become a requisite, concurrent and integrative part of competitive knowledgebased economy, their contribution to competitiveness must not be ignored. Thus, this scientific research study aims at developing a principal model of competitiveness evaluation that shall integrate the contribution of clusters.

Santrauka. valstybės įtaka makroekonominiams procesams yra gana reikšminga. Ji pasireiškia įvairių reguliavimo ir valdymo funkcijų įgyvendinimu. Esminė valdžios institucijų paskirtis -užtikrinti ekonominį ir politinį stabilumą. valstybė taip pat privalo gerinti mikroekonominius įmonių pajėgumus, užtikrindama efektyvų išteklius tiekiančių institucijų darbą, skatindama išteklių kokybės didinimą ir produktyvų naudojimą. Šiuolaikinė ekonominė politika remiasi klasterių koncepcija. Tyrimo tikslas -ištirti klasterių reikšmę makroekonominėje politikoje. Klasterių požiūriu grindžiamą politiką galima apibūdinti kaip ekonominės politikos sritį, kurioje valstybė formuoja bei įgyvendina priemones, skatinančias įmonių, priklausančių klasteriui, vidinės sąveikos stiprinimą ir strateginių ryšių klasterio išorinėje aplinkoje plėtojimą. vyriausybės ekonominė politika, nukreipta į klasterius, gali būti daug efektyvesnė nei politika, daranti įtaką individualioms įmonėms. Taip yra todėl, kad vyriausybė gali veikti daugelį susijusių gamintojų, neiškreipdama konkurencinės aplinkos.Reikšminiai žodžiai: klasteriai, strateginiai ryšiai, konkurencingumas, konkurencinis pranašumas, produktyvumas, makroekonominė politika. Abstract. The impact of government on macroeconomic processes is pretty relevant. It manifests itself through various functions of governance and administration. The main mission of governing bodies is to assure both -economic and political stability. Government is also responsible for improving the microeconomic capabilities of companies by assuring efficient allocation of resources and stimulating productivity. The modern economic policy is based on the concept of clusters. The aim of the study is to analyze the importance of clusters in the context of macroeconomic policy. When a government implements a cluster-based economic policy, it actively participates in the process of creating and improving strategic relations inside and outside the cluster. That kind of policy is more efficient than any economic policy aimed at individual companies, as it enables a government to influence a great number of companies without distorting market-based competitive environment. NEW LEVERAGE OVER MACROECONOMIC POLICY: THE PHENOMENON OF CLUSTERS Valentinas Navickas 1 , Asta Malakauskaitė²

santrauka. Konkurencingumas išreiškia reliatyvią, t. y. santykinę, įmonės, ūkio šakos, regiono, šalies ar šalių grupės (ekonominę, socialinę, technologinę ir kt.) poziciją kitų įmonių, ūkio šakų, regionų, šalių bei jų grupių atžvilgiu. Konkurencingumas pirmiausia laikytinas sudėtinga ekonomine kategorija, turinčia mažiausiai tris lygmenis: makro-(šalies ekonomika), mezo-(regiono, ūkio šakos ekonomika) ir mikro-(įmonės ekonomika). Kiekvienas iš jų turi savitumų ir tam tikrų unikalių rodiklių, naudojamų konkurencingumo vertinimo procese. Konkurencingumo vertinimas ekonomiškai reikšmingas dėl kelių priežasčių: pirma, tai procesas, leidžiantis nustatyti analizuojamos šalies ekonomikos stiprybes bei silpnybes, siekiant subalansuotos ir darnios ekonomikos plėtros; antra, konkurencingumo vertinimas sudaro prielaidas kurti efektyvius ekonomikos dalyvių stimuliavimo bei motyvavimo instrumentus, nes identifikuoja jų prekių, paslaugų ir veiklos rūšių specifikos formuojamus konkurencinius pranašumus ir padeda prognozuoti jų gebėjimą (ar gebėjimo stoką) atlaikyti kitų ekonomikos dalyvių konkurencinį spaudimą. Konkurencingumo vertinimo metodikos, skirtingos savo aprėptimi ir paskirtimi, turi esminį bendrą bruožą -jos leidžia nustatyti vertinamo objekto santykinę poziciją kitų analogiškų (tos pačios rūšies) objektų atžvilgiu, remiantis sukurta vertinimo kriterijų ir rodiklių sistema. Konkurencingumo vertinimo problemos skirstytinos į teorines, t. y. susijusias su koncepciniais ir metodiniais apribojimais, bei praktines, išreiškiančias konkrečias konkurencingumo vertinimo metodikų taikymo problemas. Nuo metodikos išsamumo ir detalizavimo laipsnio tiesiogiai priklauso ne tik vertinimo rezultatų tikslumas, vertingumas, bet ir vertinimo proceso sudėtingumas, metodikos taikymo sąnaudos bei tikslingumas. Pagrindinės metodologinės problemos, kylančios konkurencingumo vertinimo procese, -tai bendros, aiškios konkurencingumo sampratos trūkumas ir vertinimo metodikų sukeliamas ribotumas. Praktiniu lygiu susiduriama su laiko ir finansinių išteklių stoka bei informacijos prieinamumo sudaromais apribojimais. abstract. The concept of competitiveness describes the relative, or comparative, position (economic, social, technological, etc.) of a company, industry, region, country or a group of countries with regard to other business firms, industries, countries, and groups of countries. According to Ivanov (2008), first of all, competitiveness is a complex economic phenomenon which has at

Santrauka. Globalios ekonomikos suformuota būtinybė -sugebėjimas idėjų srautus transformuoti į technologinę ir komercinę įmonės sėkmę. Šį procesą sudaro ne tik naujų prekių bei paslaugų kūrimas, bet ir naujų pardavimo skatinimo būdų paieška. Kūrybiškumas, inovatyvumas tampa esmine kompetencija, kuri gali padėti įmonei įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą. Tyrimas parodė, kad įvykio rinkodara ir kitos interaktyvios komunikacijos priemonės susiformavo kaip atsakas į masinio pritaikymo eros iššūkius, kadangi jos užtikrina tiesioginį įmonės ir jos klientų dialogą, suteikia galimybę modifikuoti siunčiamą žinutę pagal tikslinės grupės vartotojų lūkesčius, tobulina prekės ženklo įvaizdį ir jo suvokimą, stimuliuoja prekybos apimtis.Reikšminiai žodžiai: interaktyvi rinkodara, interaktyvios rinkodaros priemonės, įvykis, įvykio rinkodara, įvykio rinkodaros strategijos, paramos strategija. THE PECULARITIES OF FORMATION AND DEVELOPMENT OF EVENT MARKETING STRATEGIESValentinas Navickas¹, Asta Malakauskaitė1 Abstract. The necessity determined by the global economy -it is the ability to transform the flows of ideas into technological and commercial success. This process includes not only the creation of new products and services, but also the introduction of new methods to stimulate and promote sales. Creativity and innovativeness tend to become the most important competencies that enable companies to gain and retain competitive advantage. The study shows that event marketing and other interactive forms of communication have developed as the answer to the challenges of mass-adaptation era. They ensure the direct dialogue between a company and its clients; they enable a company to modify its message according to the expectations of its target market. Moreover, new interactive marketing tools improve the image and perception of a company and stimulate the volume of sales.