AbstractBurnout is a syndrome of depersonalization, emotional exhaustion, and low personal accomplishment. Little is known about burnout in physicians. Our objective was to determine the prevalence of burnout among anesthetists and intensive care physicians, and associations between burnout and personal, as well as professional, characteristics.MethodsIn total, 220 anesthetists and intensive care physicians were contacted by email, asking them to participate in the study. For depression screening the PHQ-2 questionnaire, for problem drinking, CAGE items were used. Burnout was measured by the Maslach Burnout Inventory.ResultsOverall, 34% anesthetists and intensive care physicians indicated high levels of emotional exhaustion, 25% indicated high levels of depersonalization, and 38% showed low personal accomplishment. Burnout was found more frequent among subjects with problem drinking (OR 3.2, 95% CI 1.5–6.8), depressiveness (OR 10.2, 95% CI 4.6–22.6), cardiovascular disorders (OR 3.4, 95% CI 1.7-7.1), and digestive disorders (OR 2.2, 95% CI 1.2–4.0). Some favorite after-work activities positively correlated with burnout, such as sedative medications abuse (OR 4.8, 95% CI 1.8–12.5), alcohol abuse (OR 2.4, 95% CI 1.3–4.5), eating more than usual (OR 1.9, 95% CI 1.1–3.5), and transferring the accumulated stress to relatives (OR 2.8, 95% CI 1.4-5.5). In contrast, reading of non-medical literature seemed to have a protective effect (OR 0.5, 95% CI 0.2–0.9).ConclusionsBurnout was highly prevalent among anesthetists and intensive care physicians with two fifths of them meeting diagnostic criteria. It was strongly correlated with problem drinking, depressiveness, cardiovascular and digestive disorders, use of sedatives and overeating.

Objective. The aim of this study was to determine the prevalence of burnout among Lithuanian cardiac surgeons and cardiac anesthesiologists, and associations between burnout and the personal and professional characteristics of physicians. Material and Methods. A total of 29 cardiac surgeons and 30 cardiac anesthesiologists employed in Vilnius and Kaunas university hospitals as well as in Klaipėda Hospital were surveyed. Data on personal characteristics (age, gender, marital status, number of children, sleeping hours, and addictions), professional characteristics (years in practice, work character, work profile, and workload), career satisfaction, and symptoms of depression were collected by using an anonymous questionnaire. Burnout was measured by the Maslach Burnout Inventory-Human Services Survey (MBI-HSS). Results. More than half (54.3%) of the physicians surveyed had been in practice for >15 years, 71.2% reported working more than 40 hours per week, and 62% reported of being burned out. As much as 19.3% of physicians reported high emotional exhaustion, 25.9% had high depersonalization, and 42.3% demonstrated low personal accomplishment at work. Nearly 95% of respondents would become a physician and 82.8% would choose to become a cardiac surgeon or a cardiac anesthesiologist again. Physicians who worked more than 40 hours per week, smokers, and those who were desperate were more likely to be burned out. Conclusions. Burnout was found to be prevalent among Lithuanian cardiac surgeons and cardiac anesthesiologists. Some personal and professional characteristics were significantly related to burnout. Burnout relief measures should be developed in order to prevent a further increase of burnout syndrome among Lithuanian cardiac surgeons and cardiac anesthesiologists.

Raktažodžiai: perdegimo sindromas, rezidentai, emocinis išsekimas. SantraukaTyrimais įrodyta, kad darbuotojai, kurių darbo esmę ir turinį sudaro dažni ir intensyvūs kontaktai su kitais žmonėmis, patiria stiprius psichinius krūvius, kurie per ilgą laiką pasireiškia emociniu išsekimu, motyvacijos praradimu, bendravimo sutrikimais, prastėjančia savijauta. Literatūroje šis sindromas yra vadinamas perdegimo sindromu, jis apima tris komponentus: emocinį išsekimą, depersonalizaciją bei sumažėjusį veiksmingumą. Šia linkme atlikta daugybė studijų užsienio šalyse, kurios parodė, kad šį sindromą turi didelė dalis gydytojų. Tiriamųjų (rezidentai, studijuojantys anesteziologiją ir reanimatologiją) perdegimo sindromo paplitimas buvo vertintas parengus anketą, sudarytą iš standartizuoto Maslach perdegimo sindromo klausimyno bei papildomai sudarytais klausimais, padedančiais nustatyti socialinius, demografinius ir profesinius duomenis. Atlikus anoniminę anketinę apklausą internetu, profesinio perdegimo sindromas nustatytas 20,5 proc. respondentų, visos jos moterys. 75 proc. perdegusiųjų studijavo reanimatologijos, likę 25 proc. -anesteziologijos cikle. Beveik visi respondentai, dirbantys papildomai kitoje darbovietėje, turi aukštą depersonalizacijos įvertį. Santuokoje gyvenantys respondentai turi didelius aukšto emocinio išsekimo (93,1 proc.) bei aukštos depersonalizacijos įverčius (93,1 proc.). Galima teigti, kad perdegimo sindromas itin aktualus ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje. Todėl tokio tipo tyrimai turi būti atliekami nuolat. Ne mažiau aktuali tyrimų sritis -prevencija ir priemonės šalinti perdegimo sindromo pasekmes. ĮvadasTiek mokslininkų, tiek sveikatos specialistų dėmesio vis dažniau sulaukia perdegimo (angl.-burnout) sindromas, literatūroje dar vadinamas profesiniu perdegimu. Tyrimais įrodyta, kad darbuotojai, kurių darbo esmę ir turinį sudaro dažni ir intensyvūs kontaktai su kitais žmonėmis, patiria stiprius psichinius krūvius, kurie ilgainiui pasireiškia emociniu išsekimu, intereso darbui praradimu, bendravimo sutrikimais, prastėjančia fizine savijauta (1). Profesinis perdegimas -emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, susiformavusi veikiant ilgalaikiams neišspręstiems stresams, kylantiems darbo situacijose. Kitaip tariant, tai chroniško streso fone susiformavęs sindromas, ilgainiui išseki-nantis darbuotojo emocinius ir asmenybinius resursus (1).Viena iš pirmųjų mokslininkių 1976 metais perdegimo sindromo reiškinį ėmė tyrinėti socialinės psichologijos specialistė Christina Maslach (Berklio universitetas, Kalifornija) (1). Ji tyrinėjo darbuotojų, dirbančių žmonių aptarnavimo bei slaugos sferoje, emocinę būklę ir kitus jausmus bei reakcijas. Kiti šaltiniai teigia, kad "perdegimo" sąvo-ka pradėta vartoti 1974 metais, kai profesinio perdegimo sąvoką pateikė vokiečių kilmės JAV psichoanalitikas H.J. Freudenbergeris, norėdamas apibūdinti pagalbos darbuotojų, teikiančių pagalbą žmonėms, psichinį ir fizinį išsekimą (2).Perdegimo sindromą galima būtų apibūdinti kaip sudėtingą procesą, kuris susideda iš trijų ...

No abstract