Profesorė socialinių mokslų (edukologija) habilituota daktarė Šiaulių universiteto Edukacinių tyrimų mokslinio centro direktorė P. Višinskio g. 25–108, LT-76351 Šiauliai El. paštas:  etmc@cr.su.ltEdukologijos magistras, Valstybinio Maskvos M. V. Lomonosovo universiteto doktorantas El. paštas:  antanas.savickis@gmail.comHermeneutikos metodas nagrinėjamas remiantis bendrąja mokslo, kaip žmogaus veiklos, susiju­sios su socialinių ir humanitarinių mokslų kaita, tradicionalizmas vs šiuolaikiškumas paradigma. Remiantis tokia paradigma aiškinama, kad mokslas nėra kildinamas iš faktų, nes jis reiškia inter­pretacijas, turimų žinių taikymą naujiems tyrimo objektams. Straipsnyje pagrindžiama toji mokslo funkcija, kuri yra neatsiejama nuo sąmoningo vertybių ir prasmių kūrimo. Šiuolaikinės edukolo­gijos mokslas taip pat grindžiamas pažįstančiojo žmogaus ir pasaulio sąveika. Taip vienaip ar ki­taip humanizmo idėjoms atstovaujantiems socialiniam, humanitariniam ar net gamtos mokslui svarbus tampa ne tiek duomenų rinkimas ir stebėjimas, kiek teorinių modelių paieška, leidžianti atsižvelgiant į situaciją tinkamai paaiškinti ir interpretuoti tyrimo duomenis.

Straipsnyje atskleidžiamos pagrindinės vaikų tarpusavio sąveikos rūšys ir ("Aš", "Tu", "Mes") reikšmės, atsirandančios natūralioje aplinkoje, bei pedagoginių rekonstrukcijų, jas atitinkančių ir jų neatitinkančių, pobūdis. Taikant konvencialumo ir korespondencijos metodą, orientuojamasi į respektyvaus ugdymo idėją, ginančią vaiko, kaip asmens ir individo, teisę ugdymo procese išlikti unikaliu. Parodoma, kaip pedagogas gali įprasminti šią vaikų galimybę nuolat komunikuodamas su vaiko pasauliu, interpretuodamas ugdymą sugestyvaus egalitarizmo idėjų pagrindu ir realizuodamas jį kaip vaikų bei suaugusiųjų dialogą.

Modern childhood research is more and more positioned towards the child, his/her abilities to perceive himself/herself and the world. In this case, the child becomes the subject of the research who has his/her own “voice”. It is characteristic of the research when it is conducted in the interaction of childhood sociology and historical and cultural psychology. In such research, the introduction of the adult filter becomes especially complicated, because they are children, not adults, who represent their own world of childhood. It is attempted to start the research from the analysis of a particular child and his/her situation of being in the present. Thus the child’s changed status and his/her new social roles are acknowledged. Researchers think that children have their opinion on all the issues of life: educational, cultural, political, economical ones, etc. Involving children in the research, it is suggested that they need to be interviewed individually and information need to be collected, focusing on the fact that the information might be important not only to children but also to adults. Information also helps the researcher himself/herself better understand the modern world of childhood and the child. Adults are only involved in the research when it is attempted to find out the links by which they are related to children and the role they perform in their life.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosios programos yra orientuotos į tokią mokyklą, kurioje mokytojai pasirengę ieškoti atsakymo į klausimą: kaip per bendrųjų ir integruotų dalykų kursus galima sudaryti sąlygas vaiko socialinei kultūrinei raidai. Mokytojams pateikiama nauja edukologinė samprata - „gyvenimas mokykloje". Nurodoma, kad ji atspindi visuminį požiūrį į vaiką, jo raidą ir į mokyklą kaip į socialinę kultūrinę aplinką. Ši samprata apima labai plačią išorinių ir vidinių mokyklos veiklos sąlygų sistemą, sintezuoja savyje naują ugdymo tikslų, turinio, būdų traktuotę, jų vienovės principus, atskleidžia, jog per „gyvenimą mokykloje” galima įprasminti ugdymą kaip vieną iš svarbiausių žmogaus tobulinimo būdų. Mokyklos gyvenimo ir joje vykstančio ugdymo sąsajos grindžiamos vaiko socialinės raidos galimybėmis. Šių ryšių suvokimas ir supratimas iš mokytojo reikalauja esminių ugdymo proceso ir socialinės aplinkos kontekstų nusimanymo. Mokyklai ypač pavojingas dalinis, atskirų ir siaurų uždavinių sprendimas ir aplinka, kurioje negalima ugdyti savarankiško ir kūrybingo žmogaus. Tyrimo, atlikto 1991-94 m.m., rezultatai rodo, jog vaiko socialinės adaptacijos galimybės yra ignoruojamos, dažnai įvyksta atotrūkis tarp ugdymo, kaip vientiso sociokultūrinio vyksmo, ir vaiko socializacijos reiškinių. Ypač pereinamaisiais laikotarpiais. Šiais laikotarpiaisi vaikų žinios ir įgūdžiai pablogėja, jie ima nepasitikėti savimi ir mokytojais. Vaikų socialinio gyvenimo paisymas ir dėmesys jiems mokykloje kaip socialinei bendruomenei turi atsispindėti kiekvienos klasės ugdymo tiksluose, turinyje ir būduose.

Informing Society About Pre-School Education and Educational Support in the Context of Sustainable DevelopmentSociety qualitatively participates in the implementation of corresponding tasks only when it is informed. An analysis of the National Strategy for Sustainable Development of Lithuania expresses concern regarding shortage of information: information receivers are scantily informed, whilst information providers themselves are scantily informed about actual information needs. In Lithuania, informing of society is carried out in both centralised and decentralised ways, when the state makes certain commitments regarding informing of residents because this information enhances attention to educational institutions, including pre-school educational institutions (as a link of education, social support, support to the family and the child), and encourages the interest of interested groups in the quality of children's education. Seeking to ensure sustainable development, in the name of possibilities of more extensive participation of society in pre-school education management processes, freedom in decision-making, and in the name of the formation of society consisting of active and responsible citizens, it is necessary to analyse the experiences of informing the society. Therefore, the research is orientated towards generalisation of the experiences of informing the society in the European Union countries in the context of sustainable development.