Žemės ūkio produktams būdingas kainų svyravimas dėl gamtinių sąlygų, ligų ir kenkėjų, tačiau pastaruoju metu šie svyravimai ypač dideli. Kainų kaita tapo svarbi problema ūkininkams ir valstybinėms reguliavimo struktūroms. Ren giant Bendrąją žemės ūkio politiką 2014-2020 m. kalbama apie būtinybę palaikyti perspektyvią maisto produktų gamybą, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės ūkio našumui ir kainų stabilumui (Proposal..., 2011), todėl kainų kaitos vertinimas, jos poveikio minimizavimas yra aktuali ir tirtina problema. Tyrimo tikslas -įvertinti Lietuvos augalininkystės produktų kainų kaitos keliamą riziką, kuri Lietuvoje nebuvo tiriama. Išanalizavus mokslines publikacijas, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas naudojant statistinius ir ekonometrinius instrumentus, kurių pagrindiniai -kitimo koeficientas ir dispersijos dekompozicija. Remiantis Lietuvos ir kitų ES šalių statistiniais duomenimis, straipsnyje įvertinta kainų, derlingumo ir pajamų kaita bei šios kaitos tarpusavio priklausomybė. Lietuvos rodikliai daugeliu atvejų yra artimi panašaus pajamingumo ES šalių rodikliams. Nustatyta, kad kainų kaita labiau nei derlius veikia pajamų kaitą. Pagal atskirus kainų kaitos rodiklius Lietuvos augalininkystės produktų kainų kaita įvertinta balais ir palygintas jų rizikingumas. Atskirų augalininkystės produktų kainų kaita yra skirtinga, žemiausia -bulvių ir rapsų, o didžiausia -avižų.Raktažodžiai: augalininkystės produktai, kainų kaita, kitimo koeficientas, rizikos veiksnys, dispersijos dekompozicija ĮVADASEkonomikos teorijoje rizika apibrėžiama įvairiai. Pavyzdžiui, rizika siejama su netikrumu, nežino mybe, t. y. su didele gamybai svarbių aplinkybių kaita (Knight, 2002;Hardaker, 2006). Rizika yra tuo didesnė, kuo didesnėje amplitudėje gali kisti tikėtini veiklos rezultatai. Kalbėdami apie riziką, su kuria susiduria žemės ūkio gamintojai, eko nomistai išskiria riziką, atsirandančią dėl didelės kainų kaitos

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (Lietuva)ANOTACIJA Žemės ūkio produktų gamintojai susiduria su daugeliu rizikos veiksnių. Dėl didelės Lietuvos žemės ūkio gamintojų gyvybingumo priklausomybės nuo gaunamos paramos svarbu tirti, kokie rizikos veiksniai jiems ypač aktualūs. Tokie tyrimai anksčiau nebuvo atliekami. Šiuo tyrimu siekta nustatyti rizikos veiksnių svarbą šalies žemės ūkio produktų gamintojams ir siūlyti žemės ūkio gamybos palaikymo priemones, kurios galėtų mažinti patiriamą riziką. Išanalizavus dažniausiai tyrinėtus rizikos veiksnius ir jų grupavimo metodikas, parengtas klausimynas ir pasirinktas rizikos veiksnių grupavimo būdas. Rizikos veiksnių svarba vertinta gautoms reikšmėms priskiriant rangus. Tyrimu patvirtinta hipotezė, kad ypač aukštas žemės ūkio veiklos rizikingumas visų pirma kyla dėl priklausomybės nuo gamtos jėgų. Nustatyta, kad svarbiausias rizikos veiksnys yra žemės išteklių tinkamumas, pakankamumas ir pasiekiamumas. Kitas veiksnys pagal svarbą -įstatymų ir norminių aktų tinkamumas, jų kaita. Vidinės aplinkos rizikos veiksniai yra mažiausiai svarbūs. Įvairaus dydžio ir veiklos ūkiai sprendžia skirtingas problemas. Ūkininkų mokymuose svarbu daugiau dėmesio skirti prognozavimui, starteginiam valdymui ir veiklos planavimui. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: rizikos veiksniai, žemės ūkio gamybos palaikymo priemonės.JEL KLASIFIKACIJA: Q12, Q14, Q15, Q18 ĮvadasŽemės ūkis yra ypač didelės rizikos gamybos sektorius. Mokslininkai yra atlikę keletą žemės ūkio gamintojų nuomonės tyrimų, kuriais siekta nustatyti, kokiais būdais žemės ūkio produktų gamintojai linkę valdyti savo riziką (Isik, Khana, 2003; Toledo, Engler, 2008). Lietuvos žemės ūkio gamintojų nuomonė dėl patiriamų rizikų ir naudojamų rizikos valdymo būdų kol kas netirta. Dėl didelės Lietuvos žemės ūkio subjektų gyvybingumo priklausomybės nuo gaunamos paramos svarbu tirti, kokie rizikos veiksniai jiems yra aktualūs. Visos grėsmės dėl įvairių apribojimų negali būti valdomos. Rizikos veiksnių skirstymas pagal jų svarbą, remiantis žemės ūkio gamintojų nuomone, leistų pasiūlyti efektyvesnius rizikos valdymo būdus, kurie sudarytų sąlygas didinti ūkių konkurencingumą ir gyvybingumą bei mažinti jų priklausomybę nuo paramos. Atliktas tyrimas leistų patvirtinti hipotezę, kad ypač didelį žemės ūkio veiklos rizikingumą visų pirma lemia priklausomybė nuo gamtos jėgų, ypač, kaip pabrėžia daugelis autorių, nuo orų nepastovumo.Tikslas. Nustatyti rizikos veiksnių svarbą šalies žemės ūkio produktų gamintojams ir teikti siūlymų dėl to, kokios žemės ūkio gamybos palaikymo priemonės leistų išvengti ar sumažinti neigiamas rizikos veiksnių įtakos pasekmes.Objektas. Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojų nuomonė dėl jų patiriamos rizikos. Tyrimo metodai. Išanalizavus dažniausiai tyrinėtus rizikos veiksnius ir jų grupavimo metodikas, parengtas klausimynas ir pasirinktas rizikos veiksnių grupavimo būdas. Visų pirma rizikos veiksniai suskirstyti atsižvelgiant į tai, jie veikia gamintojo išorinėje ar vidinėje aplinkoje. Išorinės aplinkos veiksniai toliau