The paper deals with the qualitative and quantitative parameters of equivalence between the realizations of epistemic possibility in English and Lithuanian. The focus of the contrast is on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005) in English (can, could, may, might vs. maybe, perhaps, possibly) as opposed to the corresponding modal verb and adverb/particle strategies in Lithuanian (galėti “can/could/may/might” vs. gal, galgi, galbūt, rasi, lyg ir “maybe/perhaps/possibly”). The purpose of the corpus-based study is to find out which means of expression are preferable in the two languages and what the scope of their meanings is. The paper will also look at the frequency of epistemic and non-epistemic use of the modal expressions in the original and in translation.

The paper deals with the qualitative and quantitative parameters of equivalence between the realizations of epistemic possibility in English and Lithuanian. The focus of the contrast is on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005) in English (can,could,may,mightvs.maybe,perhaps,possibly) as opposed to the corresponding modal verb and adverb/particle strategies in Lithuanian (galeti“can/could/may/might” vs.gal,galgi,galbut,rasi,lyg ir“maybe/perhaps/possibly”). The purpose of the corpus-based study is to find out which means of expression are preferable in the two languages and what the scope of their meanings is. The paper will also look at the frequency of epistemic and non-epistemic use of the modal expressions in the original and in translation.

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos adverbialų gal ir galbūt kiekybinė ir kokybinė distribucija skirtinguose diskurso tipuose (šnekamoji kalba, grožinė literatūra, akademinė kalba). Tyrimo tikslas yra aptarti lietuvių kalbos adverbialų gal ir galbūt ir jų atitikmenų anglų kalboje multifunkcionalumo aspektus. Straipsnyje pateikiama kiekybinė ir kokybinė šių adverbialų analizė. Šių lietuvių kalbos adverbialų vartosena dar iki šiol nebuvo aptarta pasitelkiant įvairių tekstynų teikiamomis galimybėmis. Tyrimas remiasi tekstynų inspiruota metodologija – empirinė medžiaga yra paimta iš dvikrypčio lygiagrečiojo tekstyno ParaCorpEN→LT→EN, Lietuvių mokslo kalbos tekstyno CorALit ir iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno. Kiekybinė analizė atskleidžia, kad gal dominuoja visuose diskurso tipuose. Šis adverbialas vartojamas dvigubai dažniau nei galbūt. Tirti adverbialai gana dažnai figūruoja grožinės literatūros tekstuose, tačiau prototipinė jų vartosena yra būdinga šnekamajai kalbai. Tuo tarpu akademiniuose tekstuose gal ir galbūt nėra dažni ir vartojami panašiai: jų vartosenos dažnis beveik sutampa. Tai galėtų rodyti, kad mokslinių tekstų autoriai pasitelkia kitas lingvistines priemones savo kaip autorių požiūriui reikšti, yra linkę prisiimti atsakomybę už savo teiginių teisingumą ir retai jais abejoja. Atlikta šių adverbialų kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad jie yra įvairialypiai ir gali atlikti keletą funkcijų. Prototipiškai jie kvalifikuoja propoziciją episteminiu aspektu, tačiau be šios funkcijos gali atlikti ir keletą kitų: aproksimatoriaus, sąšvelnio, klausiamosios dalelytės ir nefaktiškumo žymiklių episteminuose sąrašuose (angl. epistemic lists). Akivaizdu, kad gal yra funkciškai lankstesnis nei galbūt: pastarasis adverbialas nebuvo vartojamas kaip klausiamoji dalelytė. Tačiau svarbu pažymėti, kad abu adverbialai be savo prototipinės episteminės reikšmės įvairiuose diskursuose įgyja ir kitų, su autoriaus požiūriu nesiejamų, funkcijų ir yra linkę pragmatiškėti.

The last two decades have seen a great rise of interest in the corpus-based contrastive studies on the multifunctional nature of modal adverbials and discourse markers. Most of the attention has been devoted to the multifunctionality of the "actuality and reality" (Biber et al. 1999) adverbs actually, in fact, really, indeed and truly and their meanings have been proved to be very much discourse, syntactic and social context-dependent both diachronically and synchronically (