No abstract

IntroductionMultisystem inflammatory syndrome in children (MIS-C) has been reported as one of the cytokine storm syndromes associated with COVID-19. Despite the several proposed diagnostic criteria, MIS-C remains a diagnostic and clinical challenge. Recent studies have demonstrated that platelets (PLTs) play a crucial role in COVID-19 infection and its prognosis. This study aimed to investigate the clinical importance of PLT count and PLT indices in predicting MIS-C severity in children.Patients and methodsWe conducted a retrospective single-center study at our university hospital. A total of 43 patients diagnosed with MIS-C during a 2-year period (from October 2020 to October 2022) were included in the study. MIS-C severity was evaluated according to the composite severity score.ResultsHalf of the patients were treated in the pediatric intensive care unit. No single clinical sign was associated with a severe condition, except for shock (p = 0.041). All the routine biomarkers, such as complete blood count (CBC) and C-reactive protein (CRP), used for MIS-C diagnosis were significant in predicting MIS-C severity. Single PLT parameters, such as mean PLT volume, plateletcrit, or PLT distribution width, did not differ between the severity groups. However, we found that a combination of PLT count and the previously mentioned PLT indices had the potential to predict MIS-C severity.ConclusionsOur study emphasizes the importance of PLT in MIS-C pathogenesis and severity. It revealed that together with routine biomarkers (e.g., CBC and CRP), it could highly improve the prediction of MIS-C severity.

2019 m. pasaulyje prasidėjo SARS-CoV-2 viruso sukelta pandemija, kuri sukėlė daug iššūkių visai medikų bendruomenei. Augant COVID-19 infekcija persirgusių žmonių skaičiui, stebimi nauji su infekcija susiję liekamieji reiškiniai, kurie apibūdinami kaip pokovidinis sindromas. Vaikų amžiuje dėl negebėjimo apibūdinti, ką pacientas jaučia, šį sindromą įtarti ir diagnozuoti gali būti sudėtinga. Straipsnio tikslas – apžvelgti naujausius pokovidinio sindromo vaikų amžiuje literatūros duomenis. Metodika. Mokslinių darbų paieška atlikta naudojant kompiuterinę bibliografinę mokslinių darbų bazę „PubMed“, taip pat remtasi tarptautinių gairių ir oficialių organizacijų duomenimis. Analizuoti publikuoti moksliniai tyrimai ir straipsniai. Paieškose buvo vartojami reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: long covid, post-covid conditions, covid infection in children. Rezultatai. Tiksli pokovidinio sindromo epidemiologija dar nežinoma, tačiau manoma, kad beveik pusė vaikų, persirgusių COVID-19 infekcija, jaučia ilgiau nei 12 savaičių išliekančius simptomus. Dažniausi aprašomi pokovidinio sindromo simptomai yra nuovargis ir dėmesio koncentracijos stygius, tačiau simptomų įvairovė didelė. Gydytojai ir pacientų tėvai turėtų atkreipti dėmesį į suprastėjusius vaiko pasiekimus, pasikeitusį elgesį, nuotaiką ir ieškoti kompetentingos pagalbos.

Europoje COVID-19 pandemijos pradžia siejama su 2020 m. pradžia. Skirtingai nei suaugusieji, vaikai dažniausiai serga lengva arba besimptome COVID-19 ligos forma. Tačiau šiandien jau žinoma, kad nedidelei daliai vaikų, užsikrėtusių COVID-19 infekcija, praėjus 2–6 savaitėms po susidūrimo su virusu, gali pasireikšti sunkus daugiasistemis uždegimo sindromas. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje gydytų vaikų, kuriems diagnozuotas daugiasistemis uždegimo sindromas, kliniką, ligos eigą, baigtis. Metodika. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje. Į tyrimą įtraukti 35 pacientai, kurie nuo 2020 m. lapkričio iki 2022 m. vasario mėn. tirti ir gydyti dėl vaikų daugiasistemio uždegimo sindromo. Tyrimo metu buvo renkami ir analizuojami pacientų duomenys. Duomenų analizė atlikta pasitelkiant „IBM SPSS 28.0.0.0“ statistinę programą bei „Microsoft Excel“ programą. Rezultatai. Dažniausi vaikų, sirgusių daugiasistemiu uždegimo sindromu, simptomai buvo užsitęsęs febrilus karščiavimas, virškinamojo trakto simptomai, širdies pažaida, bėrimai odoje, eksikozės požymiai. Visiems tiriamiesiems buvo nustatyti teigiami IgG prieš SARS-CoV-2. Atliktuose kraujo tyrimuose rasti padidėję uždegiminiai rodikliai. Beveik visiems tiriamiesiems buvo skirtas gydymas geriamaisiais gliukokortikoidais, kiek mažiau nei pusei – intraveniniu imunoglobulinu G.