kurios kalbos vyrauja mokinių kalboje, ir parodyti, kaip mokinių pateikti atsakymai susiję su jų nuostatomis dėl lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalbos mokymo ir lietuvių kalbos, rezultatai.Paaiškėjo, kad kaip mokinių kasdienė kalba, priklausomai nuo vartojimo srities, vyrauja dvi kalbos: lietuvių ir anglų. Didžioji mokinių dalis nurodo, kad namie kalba lietuviškai, beveik visi -kad lietuvių kalba skaito knygas. Kiti kalbos vartojimo rezultatai priklauso nuo amžiaus: kuo vyresni mokiniai, tuo dažniau jie renkasi anglų kalbą (pvz., naršyti internete, žiūrėti filmus). Iš mokinių pateiktų atsakymų išryškėjo stiprus ryšys tarp lietuvių kalbos mokėjimo ir lietuvių kalbos pamokų vertinimo: tiems mokiniams, kuriems mokytis lietuvių kalbos nesiseka, lietuvių kalbos pamokos nepatinka, ir atvirkščiai. ĮVADASMokslininkų ir visuomenės dėmesio vis dažniau sulaukia mokinių kalbos tyrimai, svarstoma, kiek mokinių kalbos raidą, prastėjantį raštingumą gali lemti kitos kalbos. Kalbėti apie lietuvių kalbos vartojimo mokykliniame amžiuje pokyčius svarbu dėl to, kad būtent tuo metu daugiausia įsitvirtina kitų kalbų poveikis, o ir galimybės veikti kalbos vartojimą didžiausios yra mokykloje, nes tik joje privalomai mokomasi lietuvių kalbos. Nustačius, kurios kalbos labiausiai veikia mokinių vartojamą lietuvių kalbą, įvertinus sąsajas tarp lietuvių kalbos ir jos mokymo bei mokymosi, galima per ugdymo turinį veikti ir stiprinti mokinių vartojamos lietuvių kalbos galias.Šio straipsnio objektas -ryšio tarp mokinių kalbos vartojimo, mokėjimo ir mokymosi analizė, grindžiama 536 anketų duomenimis, surinktais iš mokyklų mokomąja lietuvių kalba (pradinių klasių (3-4 kl.), pagrindinio ugdymo (5-6, 7-8 kl.) klasių mokinių), veikiančių AURELIJA TAMULIONIENĖ. Mokinių požiūris į lietuvių kalbą: ryšys tarp kalbos vartojimo, mokėjimo ir mokymosi | 2

Significant progress has been made in adapting the Lithuanian language to the digital environment. A number of digital language resources and basic language analysis tools, as well as complex online language services and the Lithuanian language ontology have been developed, while a number of computer programs and tools have been localised. Computer applications relevant to society are being Lithuanianised, and the standardisation of computer terms is being carried out. Lithuanian researchers actively participate in the cooperation and mobility activities of international associations, and a core of Lithuanian specialists working in the field of IT application, and developing innovative work in this field, has been formed. Lithuania also strives for all citizens to have full access to digital solutions, which adds importance to the policy of adapting them for those living with disabilities.

The article overviews the Lithuanian language of returning emigrant children. It is based on the project “Linguistic Integration of Returning Emigrant Children: Proficiency in Lithuanian and its Development” (RCL Agreement No. S-REP-21-1), implemented in 2021–2022. The data were selected from two Lithuanian language children’s corpora (returning emigrant children (KG) and permanently residing in Lithuania children (KL)) collected during the project at eight Lithuanian schools. The corpora consist of the Lithuanian language production by children aged 8–12 who returned to Lithuania from English-speaking countries 1–2 years ago and by their peers in Lithuania. The article aims to identify differences in the linguistic expression of KG and KL by comparing the word frequency lists and overviewing verb, noun, and adjective. The quantitative findings show no significant differences in the use of the selected parts of speech. The results suggest that according to the available language skills and competences, the returning emigrant children can communicate on everyday topics quite freely, and their linguistic expression is similar to the language of their peers in Lithuania.

No abstract

No abstract