The article presents an assumption that the characterization of regional innovativeness requires an assessment on many levels, mainly at the regional level. For this reason in this research paper is applied the linear method of ordering objects as an instrument for assessing and comparing the level of innovativeness on the example of Polish voivodships. The aim of research is to present the TOPSIS method as an instrument for assessing and comparing the level of innovativeness of Polish voivodships. Research object: innovative potential of Poland voivodships. The results allowed identifying the level of differentiation among Polish voivodships in terms of distance of the object from the “ideal” and “undesirable”, as well as making their hierarchy and arranging them in 3 groups of innovativeness. The research and its results lead to the conclusion that the proposed method is a useful tool in evaluating the regions according to their innovativeness level.

Latvijos žemės ūkio universitetas Įteikta 2015 08 15; priimta 2015 09 15Aplinkosauginiai mokesčiai įvardijami kaip viena efektyviausių priemonių aplinkos apsaugos būklei gerinti ir racionaliam išteklių vartojimui. Tačiau nėra ištirta, kokie aplinkosauginiai mokesčiai ir kaip prisideda prie aplinkos taršos mažinimo ir racionalių išteklių panaudojimo skatinimo. Svarbu įvertinti aplinkosauginių mokesčių reikšmę taršai ir gamtos išteklių panaudojimui, pateikti šių mokesčių įtakos aplinkos taršos mažinimui ir gamtos išteklių racionaliam naudojimui didinimo galimybes. Atlikus aplinkosauginių mokesčių pajamų ir išlaidų ES šalyse analizę, paremtą išteklių vartojimui gerinti skiriamomis lėšomis, įvertinta šių mokesčių įtaka aplinkos taršos mažėjimui ir racionaliam išteklių vartojimui bei pasiūlytos šių mokesčių įtakos didinimo galimybės.Raktiniai žodžiai: aplinkosauginiai mokesčiai, aplinkos tarša, mokesčių įtakos vertinimas. JEL kodai: Q51, Q56. ĮvadasLietuvoje ir kitose ES valstybėse sparčiai didėjant aplinkos taršai bei gamtos išteklių naudojimui, atsiranda būtinybė spręsti aplinkosaugines problemas, kurios tampa vienos iš svarbiausių šiuolaikiniame pasaulyje. Šios problemos glaudžiai susijusios su klimato kaitos pokyčiais ir yra laikomos vienos svarbiausių daugelyje išsi-vysčiusių ir besivystančių šalių, nes nuo šių problemų sprendimo priklauso ne tik gyventojų sveikata, bet ir visos šalies ekonomikos augimas.Kiekvieną dieną žmonės į aplinką išmeta įvairias medžiagas, preparatus, organizmus ir mikroorganizmus, kurie teršia aplinką, tuo neigiamai veikdami gyvenimo kokybę ir ekosistemas. Todėl imtasi priemonių taršai mažinti ir užterštoms arba išny-kusioms teritorijoms bei organizmams atstatyti. Lietuvos bei ES šalių prioritetas, nustatant tinkamą šalies ekonominę politiką, yra aplinkos būklės blogėjimo sustabdymas bei aplinkos kokybės gerinimas, įvesti aplinkosaugos mokesčiai, kuriais siekiama užtikrinti natūralių gamtinių išteklių išlikimą, racionalių išteklių panaudojimą bei taršos sumažėjimą. Lietuvoje įvesti mokesčiai, kuriais siekiama mažinti aplinkos tar-šą iš stacionarių ir mobiliųjų taršos šaltinių bei tausoti gamtos išteklius yra neveiksmingi. Jų dalis mokestinėje sistemoje išliko nedidelė,