Background and Objectives: Repetitive transcranial magnetic stimulation (rTMS) is being widely used for treating upper extremity paresis after stroke, however, evidence of applying high-frequency rTMS (HF-rTMS) on the ipsilesional hemisphere for upper extremity motor recovery remains limited. This systematic review aimed to investigate the effect of high-frequency repetitive transcranial magnetic stimulation for upper extremity motor function recovery after a first-time ischaemic stroke. Materials and Methods: This systematic review was prepared according to the preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses (PRISMA) guidelines. A comprehensive literature search was performed to identify all studies published before 12 February 2021. The search was performed on the following databases: PubMed, Ovid, The Cochrane Library. Results: A total of 6440 studies were found in the databases and four trials were included in the review. Three of the studies were randomized control trials (RCT), and one was a pseudo-RCT. Three of the studies showed good methodological quality and one study was rated as excellent. Fugl-Meyer Assessment (FMA) was performed in three out of four studies and the score significantly increased in the HF-rTMS treatment group compared with sham stimulation in all trials. Other measures used in the studies were handgrip strength, shoulder abduction, Motricity Index, Wolf Motor Function Test (WMFT), and Box and Block, although these tests did not show unanimous results. Overall, all four studies conveyed significantly better results in at least one test that was performed for hand motor function evaluation in a 10 Hz stimulation group while none of the tests showed any advantage for sham stimulation groups. Two studies reported headache as an adverse event (six patients in total). Conclusion: The overall results showed that HF-rTMS may increase impaired upper extremity motor function better than sham stimulation in stroke patients.

In the original publication [...]

Skausmas yra labai dažna priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas.Viena iš esminių problemų, neleidžiančių efektyviai gydyti skausmo, netinkamas skausmo vertinimas. Skausmas bus nepakankamai malšinamas jo stiprumą įvertinus netinkamai arba skausmas bus negydomas, jei bus nediagnozuotas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų, patyrusių galūnių traumas, skausmo gydymas VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMP) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus (LSMUL KK SPS) yra skirtingas. Tyrimo metodika. Atlikta darbuotojų, tirtų LSMUL KK SPS ir Kauno GMP stotyje, apklausa bei pacientų, atvežtų į LSMUL KK SPS 2015-2016 metais dėl galūnių skausmų (TLK S.40-99), GMP 110/A formų įrašų ir SPS duomenų bazės analizė. Iš darbuotojų apklausos rinkti duomenys: amžius, darbo patirtis, lytis, pareigos, dažniausiai naudojamos skausmo skalės, o iš GMP 110/A formos bei SPS duomenų bazės - pacientų skausmo balų kitimas bei gydymas ikihospitaliniame etape. Rezultatai ir išvados. Buvo apklausti 62 GMP ir 32 LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai. Iš GMP duomenų bazės buvo atrinkta 100 pacientų, 52 moterys (52%) ir 48 vyrai (48%), kurie skundėsi galūnių sužalojimais ar skausmais. Jų amžiaus vidurkis buvo 52,77 ± 0,2 metai.Iš apklausos paaiškėjo, kad tiek GMP (58,1%), tiek SPS (68,8%) darbuotojai skausmo balui vertinti dažniausiai naudoja skaitmeninę skausmo skalę. GMP darbuotojų minimalus skausmo balo vidurkis, kai skiriami neopioidiniai analgetikai, yra 2,68 ± 0,02 balo, o SPS darbuotojų - 4,96 ± 0,04 balo (p<0,05).Skausmo balų įvertinimai, atvežus pacientą į priėmimo skyrių, tarp GMP ir SPS darbuotojų skyrėsi dvigubai: GMP pirmą kartą įvertino skausmą 2,57 ± 1,43 balo, o SPS – 4,82 ± 1,93 balo. GMP darbuotojai skiria nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir opioidinius analgetikus esant mažesniam skausmo įvertinimui skausmo skalėse negu LSMUL KK SPS darbuotojai.