Enhanced recovery after surgery (ERAS) are specially designed multimodal perioperative care pathways which are intended to attain and improve rapid recovery after surgical interventions by supporting preoperative organ function and attenuating the stress response caused by surgical trauma, allowing patients to get back to normal activities as soon as possible. Evidence-based protocols are prepared and published to implement the conception of ERAS. Although they vary amongst health care institutions, the main three elements (preoperative, perioperative, and postoperative components) remain the cornerstones. Postoperative pain influences the quality and length of the postoperative recovery period, and later, the quality of life. Therefore, the optimal postoperative pain management (PPM) applying multimodal analgesia (MA) is one of the most important components of ERAS. The main purpose of this article is to discuss the concept of MA in PPM, particularly reviewing the use of opioid-sparing measures such as paracetamol, nonsteroid anti-inflammatory drugs (NSAIDs), other adjuvants, and regional techniques.

Poanestezinė priežiūra ir intensyvioji terapija – rutininės paslaugos, teikiamos pasaulio bei Lietuvos ligoninėse, tačiau susidūrus su problema, kai dažnai intensyviosios terapijos skyriai yra perpildomi pacientų, kurie nereikalauja intensyviosios terapijos, o ligoniai po didžiųjų operacijų dažnai būna per sunkios būklės, kad galėtų būti gydomi skyriaus palatose, prieita prie tarpinio skyriaus koncepcijos. Intensyviosios priežiūros skyrius- tarsi buferinė zona tarp intensyviosios terapijos ir skyriaus palatos, leidžiančios teikti adekvačias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių reikalauja paciento būklė. Šio straipsnio tikslas yra palyginti ir atskirti poanestezinės priežiūros, intensyviosios terapijos ir intensyviosios priežiūros paslaugas. Straipsnyje aptariami intensyviosios priežiūros skyriaus tikslai, kriterijai, darbo organizavimo niuansai remiantis pasaulio ligoninių praktika.

Pilna kelio sąnario endoportezavimo (PKSE) operacija – viena iš dažniausiai pasaulyje atliekamų ortopedinių operacijų, sąlygojančių lėtinio pooperacinio skausmo išsivystymą [1-3], kuris turi įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Skausmo malšinimas po šių operacijų yra tikras iššūkis gydančiajam personalui visame pasaulyje [1-8]. Paprastai taikoma multimodalinė analgezija, kuri apima įvairius nuskausminimo metodus, pvz.: intraveniniai opioidai, periferinių nervų blokados, epidurinė analgezija, vidusąnarinės blokados, peroraliniai analgetikai ir kt. [1, 2]. Tačiau “auksinio standarto” vis dar nėra. Mūsų tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti ūmaus pooperacinio skausmo malšinimo metodo, taikyto po pilno kelio sąnario endoprotezavimo (PKSE) operacijos, įtaką pacientų gyvenimo kokybei bei vėlyvam pooperaciniam skausmo atsiradimui po PKSE operacijų. Buvo atliktas perspektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti 54 pacientai, kuriems atliktos PKSE operacijos. Pagal operacijos dieną atliktą randomizaciją, pacientai buvo suskirstyti į dvi lygias grupes: I grupę (taikyta juomeninio rezginio blokada) ir II grupę (taikyta vidusąnarinė blokada). Kelio sąnario funkcija bei lėtinio skausmo (LS) įtaka gyvenimo kokybei vertinta pagal VAS skalę ir specialų KOOS (ang. Knee injury and osteoarthritis outcome score) klausimyną bei prieš operaciją pildytą Yesavage’o geriatrinės depresijos skalės anketą. Tyrimo rezultatai parodė, jog pooperacinis nuskausminimo metodas neturėjo įtakos LS išsivystymui, o depresija galėjo sąlygoti lėtinį pooperacinį skausmą. Kelio sąnario funkcija II grupės pacientams per pirmą mėnesį po PKSE operacijos gerėjo greičiau. Gyvenimo kokybė, nepaisant galimos depresijos, reikšmingai pagerėjo abiejų grupių pacientams.

No abstract