Tyrimo pagrindimas. Sąnarių ar raumenų disfunkcijos dažnas reiškinys net tik tarp senyvo amžiaus žmonių, bet ir darbingo. Problema dažnai tampa lėtine ir sukelia žmogui ilgalaikį skausmą, diskomfortą, sumažėja funkcinis aktyvumas. Viena dažniausiai paveikiamų žmogaus griaučių raumenų zonų yra pečių lankas (Pan et al., 2016). Tikslas – įvertinti miofascijinio atpalaidavimo technikų poveikį skausmui ir funkcijai, esant lėtiniam peties skausmui. Metodai. Buvo tiriama 12 asmenų, atsitiktiniu būdu suskirstytų į išeminės kompresijos ir frikcijos grupes. Tyrimo metu vertinta: skausmas, rankos funkcija, raumenų jėga, judesių amplitudės. Rezultatai. Išeminės kompresijos grupėje skausmas po gydymo sumažėjo (prieš – 5,33 ± 0,81, po – 3 ± 1,41; p = 0,01), rankos funkcija pagerėjo (prieš – 42,83 ± 8,23, po – 62,5 ± 6,89; p = 0,01). Visos žasto judesių amplitudės ir visų žasto judesius atliekančių raumenų grupių jėga pagerėjo (p < 0,05), lyginant rezultatus prieš gydymą ir po jo. Frikcijos grupėje skausmas po gydymo nesumažėjo (prieš – 5,83 ± 0,98; po – 4,16 ± 2,63; p = 0,252); rankos funkcija pagerėjo (prieš – 42,5 ± 4,84, po – 56 ± 5,47; p = 0,006). Frikcija padidino (p < 0,05) žasto lenkimo, atitraukimo, išorinės rotacijos judesių amplitudes ir žasto atitraukiamųjų raumenų jėgą. Išvados. Išeminė kompresija sumažino peties skausmą ir padidino žasto judesių amplitudes bei žasto judesius atliekančių raumenų grupių jėgą. Frikcinis atpalaidavimas nesumažino peties sąnario skausmo, tačiau reikšmingai padidino žasto lenkimo, atitraukimo, išorinės rotacijos judesių amplitudes bei žasto atitraukiamųjų raumenų jėgą. Palyginus rezultatus tarp grupių po gydymo, peties skausmo intensyvumas, rankos funkcija, žasto judesių amplitudės ir žasto judesius atliekančių raumenų grupių jėga reikšmingai nesiskyrė. Raktažodžiai: miofascijinis atpalaidavimas, frikcija, kompresija.